Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimas

Kokius sklypus galima įsigyti?

Įsigyti galima iki 3 ha dydžio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, kuriose galima vykdyti žemės ūkio veiklą. Parduodami gali būti tiek teisėtai naudojami valstybinės žemės sklypai, tiek laisvi (neišnuomoti) sklypai, kurie ribojasi su privačios nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad įsigyti negalima tų valstybinės žemės sklypų, kurie yra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai.

Taip pat taikomi įsigyjamo ploto apribojimai: vienas asmuo iš valstybės gali įsigyti ne daugiau kaip 21 ha tokios žemės, o bendras jam ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali viršyti 500 ha.

Kokie yra reikalavimai fiziniams asmenims?

Fiziniai asmenys turi teisę įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu atitinka šias sąlygas:

• ne trumpiau kaip 3 metus yra įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka arba turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti;
• per pastaruosius 3 metus Valstybinei mokesčių inspekcijai yra deklaravę pajamas iš žemės ūkio veiklos.

Kokie yra reikalavimai juridiniams asmenims?

Juridiniai asmenys taip pat gali įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, jeigu:

• jie yra žemės ūkio produkcijos gamintojai;
• jų pajamos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gaunamų pajamų.

Iki kada galima įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę?

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme galutinė prašymų pateikimo data nėra nustatyta. Prašymai gali būti teikiami nuolat nuo 2026 m. sausio 1 d.

Kaip pasitikrinti, ar norimas pirkti sklypas nepatenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją?

Ar konkretus sklypas patenka į neurbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, galima pasitikrinti pagal savivaldybių bendruosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus Teritorijų planavimo dokumentų registre (TPDR) arba savivaldybių interneto svetainėse, kur taip pat viešinami šie teritorijų planavimo dokumentai.

Kaip pateikti prašymą?

Prašymai dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo teikiami per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“.

Prašymus NŽT galima teikti ir kitais būdais: per Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt),  pasirinkus paslaugą „Asmens skundo ar prašymo priėmimas bei nagrinėjimas“; el. paštu [email protected] , pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu (.adoc arba .pdf), arba pateikiant pasirašyto prašymo skaitmeninę kopiją (.pdf formatu); per www.ePristatymas.lt, taip pat paštu adresu Kalvarijų g. 147, 08352, Vilnius.

Daugiau informacijos apie galimus prašymų pateikimo būdus rasite čia.

Jeigu perkami keli sklypai, rekomenduojama kiekvienam sklypui teikti atskirą prašymą.

Kokius dokumentus būtina pateikti?

• Norint įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę NŽT reikia pateikti:
• Prašymą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo / valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo (prašymo formą rasite čia);
• Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (jeigu prašymas teikiamas ne per ŽIS);
• Nurodyti dokumento, patvirtinančio valstybinės žemės sklypo suteikimą ar naudojimo teisę, datą ir numerį;
• Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, kurioje patvirtinama, kad įsigijus parduodamą žemės sklypą pirkėjui kartu su susijusiais asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės bendras plotas nebus didesnis kaip 500 ha (deklaracijų formas rasite čia).
• Kai prašymą teikia fizinis asmuo, būtina pridėti dokumentą, patvirtinantį, kad fizinis asmuo per pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamų iš žemės ūkio veiklos.

Turi būti pateiktos pastarųjų 3 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktos ir priimtos metines pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM311), kuriose matyti, kad pastaruosius 3 metus (šiemet teikiant prašymus turi būti pridėtos 2023 m., 2024 m. ir 2025 m. deklaracijos) buvo deklaruotos pajamos iš žemės ūkio veiklos. Deklaracijas galima suformuoti VMI Elektroninio deklaravimo sistemos (EDS) aplinkoje. Svarbu pabrėžti, kad žemės (pasėlių) deklaravimo ir kiti dokumentai, pavyzdžiui, ūkio apskaitos žurnalai („žalios knygos“), sąskaitos, čekiai, paramos gavimą patvirtinantys dokumentai ar pan., šiuo atveju nėra tinkami.

• Kai prašymą teikia juridinis asmuo, būtina pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad juridinio asmens gautos žemės ūkio produkcijos gamintojo metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus sudarė daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Būtina patiekti 2003 m. vasario 26 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-66 „Dėl žemės ūkio veiklos subjektų pajamų dalies, gaunamos iš žemės ūkio veiklos, įvertinimo metodikos patvirtinimo“ nurodytą pažymą apie žemės ūkio veiklos subjekto praėjusių kalendorinių metų pajams (įsakymo 1 priedas). Įsakymą ir priedus rasite čia.

• Paveldėjimo teisės liudijimo, jeigu žemės sklypą pageidauja pirkti mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdinis, kopiją;
• Atstovavimą patvirtinančio dokumento (jeigu prašymą pateikia asmens atstovas) kopiją.

Kaip nustatoma valstybinės žemės ūkio paskirties žemės kaina

Be aukciono parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų kaina nustatoma pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama atlikus individualųjį turto vertinimą ir ją padidinus 25 procentais. Jei individualaus vertinimo metu nustatyta rinkos vertė yra mažesnė nei vertė, nustatyta taikant masinį turto vertinimą, tuomet pardavimo kaina apskaičiuojama pagal masinio vertinimo būdu nustatytą vertę, ją taip pat padidinant 25 procentais.

Praktikoje tai reiškia, kad NŽT, gavusi prašymą įsigyti žemės sklypą ir nustačiusi, kad jis gali būti parduodamas, tai yra tiek pirkėjas, tiek sklypas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, pirmiausia patikrina sklypo vertę pagal masinį vertinimą. Tuo pat metu užsakomas ir individualusis sklypo vertinimas.

Individualųjį vertinimą užsako NŽT pagal sutartis, sudarytas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, su vertintojais, turinčiais teisę atlikti turto vertinimą. Šio vertinimo išlaidas apmoka suinteresuotas asmuo (pirkėjas). Pagal šiuo metu galiojančias žemės sklypų vertinimo sutartis vieno žemės sklypo individualusis vertinimas kainuoja apie 100 eurų.

Kai konkretaus žemės sklypo vertė nustatyta masiniu ir individualiuoju vertinimu, pardavimo kainai nustatyti pasirenkama didesnė iš šių dviejų verčių ir ji padidinama 25 procentais. Tai ir yra galutinė žemės sklypo pardavimo kaina.