Dažniausiai užduodami klausimai

Mokant rinkliavą už Nacionalinės žemės tarnybos teikiamas administracines paslaugas iš užsienio banko sąskaitos, mokėjimo nurodyme būtina nurodyti banko SWIFT kodą: 

Primename, kad mokėjimo nurodyme taip pat būtina nurodyti: 

• juridinio asmens (gavėjo) kodą – 188659752;
• gavėjo pavadinimą – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM;
• mokėtojo identifikacinį numerį (Lietuvos juridinio asmens – Juridinio asmenų registro kodą, Lietuvos gyventojo – asmens kodą, užsienio juridinio asmens ar organizacijos – registro tvarkytojo suteiktą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį);
• mokėtojo pavadinimą ar vardą, pavardę;
• įmokos kodą ir sumą:

Atkreipiame dėmesį, kad mokant rinkliavą už kitą fizinį arba juridinį asmenį būtina pildyti išplėstinę mokėjimo nurodymo formą, nurodant mokėtojo, už kurį atliekamas mokėjimas, numerį, pavadinimą ar vardą ir pavardę.

Skambinti galite telefonų numeriais, skelbiamais mūsų interneto svetainės https://nzt.lrv.lt skiltyje „Struktūra ir kontaktinė informacija“, naudojant fiksuotos negeografinės paskirties telefono ryšio numeraciją +370 706 XX XXX.

Kilus problemų dėl numerių +370 706 XX XXX pasiekiamumo iš judriojo ir (ar) fiksuoto ryšio paslaugų tiekėjo, kurio paslaugomis naudojatės, siūlytume Jums kreiptis į šiuos tiekėjus, registruojant tokį faktą kaip gedimą, ir pateikti pretenzijas raštu, atkreipiant dėmesį į tai, kad minėtoji numeracija yra oficialiai įtraukta į Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU-T) dokumentaciją. Šias pretenzijas taip pat reikėtų pateikti šalyje ryšius reguliuojančiai įstaigai ar organizacijai.

Paminėtina, kad Laisvos žemės fondas (toliau – LŽF) – neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra. LŽF plotai yra pažymėti žemėlapyje, kurį galima rasti: https://www.geoportal.lt/lzf/Map?id=public. Asmenys, pastebėję, kad minėtame žemėlapyje LŽF plotas nėra pažymėtas, gali apie tai informuoti Nacionalinę žemės tarnybą užpildydami informacinę formą.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 35.4 papunktis reglamentuoja galimybę nuomoti jau suformuotus valstybinės žemės sklypus, kurių kadastro duomenys nustatyti ir ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastre. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. galioję teisės aktai nenumatė galimybės nuomoti asmenims be aukciono tuos valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra jiems priklausantys nebaigti statyti statiniai ar įrenginiai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. birželio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2115, kuriuoŽemės įstatymo 9 straipsnis, reglamentuojantis valstybinės žemės nuomą, nuo 2024 m. sausio 1 d. išdėstytas nauja redakcija. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad „valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 24 dalyje nustatytus atvejus. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta: (1) valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis; (2) 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti; (3) įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.“

Taigi, remiantis prieš tai nurodytu (nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu) reglamentavimu yra suteikiama galimybė be aukciono asmenims nuomoti statiniams eksploatuoti suformuotus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus ar jų dalis, jeigu juose ar jų dalyje esantys statiniai yra apleisti, nepriklausomai nuo Nekilnojamojo turto kadastre įrašyto šių statinių statybos baigtumo procento, ir toks apleidimas įvyko po konkretaus valstybinės žemės sklypo, kurį prašoma išnuomoti, suformavimo. Pagal šį reguliavimą sudaromoms valstybinės žemės nuomos sutartims, be bendrųjų reikalavimų, taikomos Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nurodytos papildomos sąlygos. Pažymime, kad remiantis šiuo nauju reglamentavimu nesuteikiama galimybė asmenims išnuomoti valstybinės žemės sklypus ar jų dalis, kuriame yra tik apleisti įrenginiai.

Sanitarinės apsaugos zona (SAZ) – aplink stacionarų taršos šaltinį arba kelis šaltinius esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo planuojamos ar vykdomos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai galioja šiuo įstatymu nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nenustačius SAZ, kai ji privaloma, gyvenamosios teritorijos gali priartėti prie taršią veiklą vykdančių įmonių, todėl šioms įmonėms gali griežtėti ūkinės veiklos sąlygos.  Veikla, dėl kurios turi būti nustatyta SAZ, nurodyta Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 2–4 prieduose.

Nustatomos šios SAZ:

1) gamybinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus ir vėjo elektrines;

2) komunalinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu, išskyrus branduolinės energetikos objektus;

3) branduolinės energetikos objektų;

4) pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

Paaiškiname, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas yra tik informacinio pobūdžio laiškas. Jeigu Jūsų įmonė nevykdo veiklos, dėl kurios turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostatomis, papildomų veiksmų imtis neprivalote.

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, planuojantys ir (ar) vykdantys ūkinę veiklą, kuri yra susijusi su poveikiu aplinkai ir dėl to galimu neigiamu poveikiu visuomenės sveikatai, inicijuoja sanitarinės apsaugos zonų nustatymą. Sanitarinės apsaugos zonos nustatomos ūkinei veiklai ir (ar) objektams, nurodytiems Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – Įstatymas).

Įstatymo 50 straipsnyje nurodyta, kad atsižvelgiant į planuojamą ir (ar) vykdomą ūkinę veiklą nustatomos šios sanitarinės apsaugos zonos: 

1) gamybinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių (vartojimo prekių, tarpinių produktų arba gamybos priemonių) gamyba, išskyrus branduolinės energetikos objektus ir vėjo elektrines; 

2) komunalinių objektų – objektų, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu, išskyrus branduolinės energetikos objektus; 

3) branduolinės energetikos objektų; 

4) pastatų, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, su esančiais prie jų mėšlo ir srutų kaupimo įrenginiais arba be jų.

Įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis nurodytas šiame įstatyme arba nustatomas asmens, planuojančio ir (ar) vykdančio ūkinę veiklą, pasirinkimu – tokiu atveju šis dydis nustatomas atlikus poveikio visuomenės sveikatai vertinimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose. Jeigu poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliktas, nustatant sanitarinės apsaugos zoną taikomas pagal poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentus nustatytas sanitarinės apsaugos zonos dydis.

Pasitikrinti, ar jūsų vykdomai (planuojamai) ūkinei veiklai būtina nustatyti ir įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną, galima pasinaudojus Aplinkos ministerijos sukurtu įrankiu tinklalapyje https://saz.biip.lt/.

Nustatę, kad Jūsų vykdomai (planuojamai vykdyti) veiklai būtina nustatyti ir įregistruoti sanitarinę apsaugos zoną, kuri iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota kaip į šią zoną patenkančių žemės sklypų kadastro duomuo, turite kreiptis į poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas rengiantį vertintoją dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, kurioje bus nustatyta sanitarinė apsaugos zona, parengimo. Rengiančių licencijuotų įmonių (vertintojų) sąrašą galite rasti tinklalapyje https://licencijavimas.vaspvt.gov.lt/License/PublicOfficeIndex.

Jeigu į sanitarinės apsaugos zoną, kuri bus nustatoma poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumente, patenka žemės sklypas (-ai), kurį (-iuos) formuojant taikytina sanitarinės apsaugos zona turėjo būti nurodyta žemės sklypo (-ų) kadastro duomenų byloje (-ose) ir (ar) įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą, tačiau tai nebuvo padaryta, asmuo gali kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl išvados dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo (toliau – Išvada) gavimo. Išvados parengimo tvarka reglamentuojama Išvados dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo išdavimo taisyklėse.

Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita kartu su visuomenės supažindinimo dokumentais bei, kai reikia, žemės savininkų sutikimais dėl sanitarinės apsaugos zonos įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir Nacionalinės žemės tarnybos išvada pateikiama Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (toliau – NVSC), kuris, išnagrinėjęs poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą, priima sprendimą dėl ūkinės veiklos galimybių ir jame nurodo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu nustatytą sanitarinės apsaugos zonos dydį. 

NVSC priėmus sprendimą dėl ūkinės veiklos galimybių, reikia kreiptis į asmenį, kuris, vadovaudamasis poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita ir Teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikacijos reikalavimais, parengtų sanitarinės apsaugos zonos erdvinius duomenis bei kartu su ūkine veikla suinteresuoto asmens prašymu dėl sanitarinės apsaugos zonos teritorijos įregistravimo pateiktų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (VĮ Registrų centrui). Prašymai dėl sanitarines apsaugos zonos teritorijos įregistravimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui teikiami kartu su erdviniais duomenimis per elektroninę VĮ Registrų centro „SŽNS priemonę“, kurią galite rasti tinklalapyje https://www.registrucentras.lt/p/1553 ir kurioje yra klasifikatorių bibliotekos, savikontrolės ir kiti įrankiai, padedantys išvengti techninių klaidų ir palengvinantys duomenų pateikimą. Prašymai per „SŽNS priemonę“ gali būti teikiami tik sudarius duomenų teikimo sutartį su VĮ Registrų centru.

Daugiau informacijos apie poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos rengimą,  sanitarines apsaugos zonos teritorijos įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir Išvados gavimo procedūras galite rasti Aplinkos ministerijos tinklalapyje https://nvsc.lrv.lt/saz.

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 12 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta SŽNSĮ nurodyta teritorija (toliau – SŽNS teritorija), Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.

Nekilnojamo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) 114 punkte nurodyta, kad SŽNS teritorijos įregistruojamos, išregistruojamos arba jų duomenys keičiami prašymo įregistruoti, išregistruoti Registro objektą arba pakeisti jo duomenis pagrindu. Šiame prašyme turi būti nurodyti dokumento, kuriuo nustatyta ar panaikinta SŽNS teritorija arba pakeisti jos duomenys, duomenys. Prašyme nurodytų duomenų patikrinimas, sprendimo priėmimas ir SŽNS teritorijos įregistravimas, išregistravimas ir jos duomenų keitimas Registre vykdomas informacinių technologijų priemonėmis.

Registro nuostatų 120 punkte nustatyta, kad SŽNS teritorijos išregistruojamos vadovaujantis SŽNSĮ 12 straipsnio nuostatomis. Registro tvarkytojas išregistruoja SŽNS teritoriją iš Registro, panaikina ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir įrašus (pažymi kaip archyvinius) apie SŽNS teritoriją žemės sklypo (-ų) Registro įraše (-uose).

Vadovaujantis Registro nuostatų 121 punktu, prašyme išregistruoti SŽNS teritoriją turi būti nurodyta: naikinamos SŽNS teritorijos pavadinimas ir unikalus numeris; dokumento, kurio pagrindu panaikinta SŽNS teritorija, pavadinimas, numeris, data ir jį patvirtinusio (sprendimą priėmusio) subjekto duomenys (institucijos pavadinimas ir kodas (jei suteiktas) arba asmens, priėmusio sprendimą, pareigos).

SŽNSĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.

Taigi, siekiant pašalinti iš NTR išrašo įrašą apie panaikintą SŽNS teritoriją, reikia kreiptis į objekto ar ūkine veikla, dėl kurios buvo nustatyta SŽNS teritorija, suinteresuotą asmenį – savininką (ar valdytoją) dėl SŽNS teritorijos išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro inicijavimo arba sutikimo išregistruoti naikintiną SŽNS teritoriją (toliau – Sutikimas) išdavimo.

Prašymą išregistruoti panaikintas SŽNS teritorijas NTR tvarkytojui gali pateikti objekto, kuriam buvo nustatytos SŽNS teritorijos, savininkas ar valdytojas arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą SŽNS teritoriją, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis, pateikęs pirmiau minėtą rašytinį Sutikimą.

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2019 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-711 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įrašų keitimo Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas), 5 punkte nustatyta, kad kai Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre keičiant įrašus apie žemės ir miško sklypams taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (įrašas lentelės 2 skiltyje) į įrašus apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, iš vienos žemės ir miško sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos bus įrašomos kelios teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kiekvienai teritorijai, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, įrašomas tas pats plotas, kuris buvo nurodytas prie keičiamos žemės ir miško sklypams taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

Taigi, iki 2019-12-31 galiojusi viena specialioji žemės naudojimo sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, Įsakymo pagrindu NTR išrašuose buvo pakeista į du įrašus apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos: Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos (VI skyrius, aštuntasis skirsnis); Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos (VI skyrius, septintasis skirsnis) ir nurodytas toks šių teritorijų dydis, koks buvo nustatytas kaip specialioji žemės naudojimo sąlyga.

Tuo atveju, jei NTR išraše yra įrašų apie teritorijas, kurių specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikytinos žemės sklype, šio žemės sklypo savininkas turi teisę imtis veiksmų dėl šių įrašų panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir šių telkinių pakrančių apsaugos juostos (toliau – Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos) nustatomos tenkinant viešąjį interesą, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1248 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo įgyvendinimo“ 2.12 papunktį, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Aplinkos apsaugos agentūrą tvirtinti paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemėlapius ir (ar) schemas, Vandens telkinių apsaugos juostos ir zonos turi būti nustatomos, keičiamos arba panaikinamos Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu tvirtinamų paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostų žemėlapių ir (ar) schemų (toliau – Pakrančių teritorijų žemėlapiai) pagrindu.

Kai Aplinkos apsaugos agentūros patvirtinto Pakrančių teritorijų žemėlapio duomenimis žemės sklype nebus nustatyta teritorija, kurioje taikomos paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, minėto žemėlapio pagrindu (ar kitu Aplinkos apsaugos agentūros išduotu dokumentu, patvirtinančiu, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos) žyma apie kadastriniais matavimais nustatytą specialiąją žemės naudojimo sąlygą Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka galės būti panaikinta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalimi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme (toliau – SŽNSĮ) nurodytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, (toliau – Teritorijos) yra NTR objektai ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) registruojami  NTRĮ ir Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Registro nuostatai) nustatyta tvarka.

Registro nuostatų 120 punkte nustatyta, kad Teritorijos išregistruojamos vadovaujantis SŽNSĮ 12 straipsnio nuostatomis. Registro tvarkytojas išregistruoja Teritoriją iš Registro, panaikina ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir įrašus (pažymi kaip archyvinius) apie Teritoriją žemės sklypo (-ų) Registro įraše (-uose).

Vadovaujantis Registro nuostatų 121 punktu, prašyme išregistruoti Teritoriją turi būti nurodyta: naikinamos Teritorijos pavadinimas ir unikalus numeris; dokumento, kurio pagrindu panaikinta Teritorija, pavadinimas, numeris, data ir jį patvirtinusio (sprendimą priėmusio) subjekto duomenys (institucijos pavadinimas ir kodas (jei suteiktas) arba asmens, priėmusio sprendimą, pareigos).

Registro nuostatų 59 punkte nurodoma, kad kartu su prašymu įregistruoti Teritoriją arba pakeisti jos duomenis turi būti pateikiami Teritorijos erdviniai duomenys, parengti pagal aplinkos ministro tvirtinamą teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, erdvinių duomenų rinkinio specifikaciją (toliau – Specifikacija).

SŽNSĮ 12 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai nelieka objekto (objekto, kuriame vykdoma ir (ar) planuojama vykdyti ūkinė ir (ar) kitokia veikla, statinio ir (ar) įrenginio, arba kito šiame įstatyme nurodyto objekto ar veiklos), dėl kurio buvo nustatyta šiame įstatyme nurodyta teritorija, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas šio objekto savininko ar valdytojo arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą teritoriją, savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio (pateikus šio objekto savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą) prašymu kartu su Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nurodytais dokumentais šiuose nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis išregistruoja šią teritoriją; tokiu atveju specialiosios žemės naudojimo sąlygos netaikomos nuo jų išregistravimo dienos.

Apibendrindami tai, kas išdėstyta, informuojame, kad patvirtintų žemės valdos projektų pagrindu nustatytų (tikslinamų) arba panaikintų SŽNS teritorijų registravimas atliekamas Nekilnojamojo turto registro elektronine priemone teikiant prašymą ir dokumentus NTR tvarkytojui – t. y. prašymas įregistruoti Teritorijas, sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas žemės valdos projektas, ir jo sprendinių erdviniai duomenys, atitinkantys Specifikacijos reikalavimus.

Prašymą įregistruoti ar pakeisti SŽNS teritorijas pateikia asmuo, suinteresuotas ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos SŽNSĮ nurodytos teritorijos, vykdymu, o kai tokio nėra, – teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius.

Prašymą išregistruoti panaikintas SŽNS teritorijas NTR tvarkytojui pateikia objekto, kuriam buvo nustatytos SŽNS teritorijos, savininkas ar valdytojas arba žemės sklypo, patenkančio į nustatytą pasikeitusią ir (ar) panaikintą SŽNS teritoriją, savininkas, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (pateikus šio objekto, kuriam buvo nustatytos SŽNS teritorijos, savininko ar valdytojo, jeigu toks yra, rašytinį sutikimą).

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 10 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos nuo nustatytų SŽNSĮ nurodytų teritorijų (toliau – Teritorijos) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.; o SŽNSĮ 141straipsnio 14 dalyje –  kad iki 2023 m. sausio 1 d. žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos taikomos ir po 2023 m. sausio 1 d., iki šiame įstatyme nurodytos Teritorijos bus pakeistos ir (ar) Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose nustatyta tvarka patikslinti jų duomenys.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1190 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – 2022-11-30 nutarimas Nr. 1190) 3.3 papunkčiu, Nekilnojamojo turto kadastro duomenis apie teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, perkėlus į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas žemės sklypų, kuriuose įrašyti kadastro duomenys apie Teritorijas, Nekilnojamojo turto registro įraše padaro žymą apie žemės sklypui taikytinas Teritorijas, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, ir 2024 m. gruodžio 31 d. šias žymas perkelia į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą.

2022-11-30 nutarimo Nr. 1190 3.4 papunktyje nustatyta, kad iki 2024 m. gruodžio 31 d. žyma apie žemės sklypui taikytinas teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kurios neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre, gali būti panaikinta suinteresuoto asmens prašymu, kartu su prašymu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, vykdymu, dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos teritorijos žemės sklypui netaikomos arba šios teritorijos turi būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Paaiškiname, kad vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esantys įrašai „Žymos“ apie iki 2022 m. gruodžio 31 d. kadastriniais matavimais tikslintas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas laikomi galiojančiais (taikytinais), iki kol 2024 m. gruodžio 31 d. bus perkelti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą arba iki kol šie įrašai bus panaikinti suinteresuoto asmens prašymu (pateikiant asmens, suinteresuoto ūkinės ir (ar) kitokios veiklos, dėl kurios nustatytos Teritorijos, vykdymu, dokumentus, patvirtinančius, kad minėtos Teritorijos žemės sklypui netaikomos).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, ūkininko sodyba – tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti. Pagal šią nuostatą darytina išvada, kad ūkininko sodyba laikytinas tik toks žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, t. y. tuo atveju, jeigu žemės sklype norima statyti tik kaimo turizmo pastatus be gyvenamosios paskirties pastato, toks žemės sklypas nebus laikomas ūkininko sodyba.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-830/D1-920 „Dėl žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės naudojimo būdų turinio, žemės sklypų naudojimo pobūdžių sąrašo ir jų turinio patvirtinimo“ pakeitimo, patvirtintame Žemės naudojimo būdų turinio apraše nurodyta, kad žemės ūkio paskirties rekreacinio naudojimo žemės sklypai – tai žemės sklypai, skirti kaimo turizmo paslaugoms teikti.

Atsižvelgiant į šią nuostatą, tuo atveju, kai žemės ūkio paskirties žemėje norima statyti tik kaimo turizmo pastatus be gyvenamosios paskirties pastato, šie pastatai galės būti statomi žemės ūkio paskirties žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra rekreacinio naudojimo žemės sklypas.

Kaimo plėtros žemės tvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 9 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektų ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritoriją, nustatant ūkininko sodybos ribas ir ūkininko sodybos statinių statybos zoną (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių (toliau – kitos paskirties statiniai) statybos zoną, taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės ūkio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės ūkio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų. Ši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 punkte. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reglamentavimo, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas tais atvejais, kai žemės ūkio paskirties žemės sklype norima parinkti vietą naujų aukščiau nurodytos paskirties statinių statybai. Taigi, žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas gali statyti kitos paskirties (pvz. kaimo turizmo) statinius.    

Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnį neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje (išskyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtas teritorijas) esančioje žemės ūkio paskirties žemėje ūkininkas, kuris pastaruosius 3 metus yra deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos, gali statyti vieną ūkininko sodybą (vieną gyvenamosios paskirties pastatą su pagalbinio ūkio paskirties pastatais). Reikalavimas pastaruosius 3 metus deklaruoti pajamas iš žemės ūkio veiklos netaikomas kitos paskirties pastatų, reikalingų ūkininko veiklai vykdyti, statybai. Ūkininko sodyba (gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio paskirties pastatais) statoma nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 2 hektarai, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, gali būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip. Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.

Sutikimus statyti statinius, laikinai naudotis valstybine žeme, statyti statinius arčiau nei nustatyti norminiai atstumai iki valstybinės žemės (toliau – Sutikimas) išduoda valstybinės žemės patikėtinis. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio nuostatas, savivaldybės yra savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, patikėtinės, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė.

Koks yra konkrečiai Jus dominančios valstybinės žemės teritorijos ir (ar) valstybinės žemės sklypo patikėtinis, galite pasitikrinti Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt – Žemėlapiai – Viešosios paslaugos – įsijungę žemėlapio sluoksnį „ŽIS valstybinės žemės sklypai ir sklypais nesuformuota žemė“, miestų ir miestelių ribas galite matyti įsijungę žemėlapio sluoksnį „ŽIS miestų ir miestelių ribos“.

Sutikimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomos žemės išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai.

Prašymai išduoti Sutikimą gali būti teikiami tik elektroniniu būdu, naudojantis Žemės informacinės sistemos (toliau – ŽIS) elektroninėmis sutikimų išdavimo paslaugomis (toliau – Sutikimų paslaugos aplinka), pasiekiamomis per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą www.planuojustatau.lt – Statau – ŽIS   arba Lietuvos erdvinės informacijos portale (toliau – Portalas) www.geoportal.lt – el. paslaugos – Sutikimų išdavimo el. paslaugos.

Yra 5 elektroninės sutikimų išdavimo paslaugos:

1. Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.

2. Sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.

3. Sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius, paslauga.

4. Sutikimų statyti / rekonstruoti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, paslauga.

5. Sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu, paslauga.

Rekomenduojame pirmiausia atidžiai perskaityti kiekvienoje Sutikimų paslaugos aplinkoje esantį naudotojo vadovą ir (ar) peržiūrėti vaizdo įrašą, kaip sistemoje teikti prašymą dėl sutikimo išdavimo, nepavykus savarankiškai išspręsti kilusių klausimų, prašome kreiptis el. paštu [email protected].

Atkreipiame dėmesį, kad tik prisiregistravę Portalo naudotojai gali naudotis elektroninėmis paslaugomis.

Sutikimų išdavimo tvarka (reikalavimai teikiant prašymą, reikalingi dokumentai, suderinimai ir pan.) ir atvejai (kada Sutikimas gali būti išduodamas, kokiais atvejais neišduodamas) nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintose Sutikimų išdavimo taisyklėse:

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti / rekonstruoti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-01-16 įsakymu Nr. 1P-7-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti / rekonstruoti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių patvirtinimo".

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-01-17 įsakymu Nr. 1P-12-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu išdavimo taisyklių patvirtinimo".

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-01-30 įsakymu Nr. 1P-23-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo“.

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2024-01-31 įsakymu Nr. 1P-25-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų tiesti  susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių  patvirtinimo“. 

- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės 2024-02-05 įsakymu Nr. 1P-28-(1.1 E.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimų statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių  patvirtinimo“.

Sprendimas išduoti Sutikimą arba atsisakyti jį išduoti priimamas per 10 darbo dienų nuo prašymo išduoti Sutikimą gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai prašymo išduoti Sutikimą nagrinėjimo terminas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatas pratęsiamas 10 darbo dienų.

Taip, nuo 2024 metų, įsigaliojusNacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintoms Sutikimų išdavimo taisyklėms (žr. 5 klausimą), yra sudaryta galimybė asmenims kreiptis dėl Sutikimo išdavimo siekiant įteisinti esamus statinius paminėtų taisyklių nustatyta tvarka.

Nacionalinė žemės tarnyba išduoda Sutikimus statyti statinius (taigi ir tiesti inžinerinius tinklus) tik valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai (kol nėra suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo, t. y. kol nėra nekilnojamojo daikto, jam negali būti nustatomas servitutas).

Norint valstybinės žemės sklypuose tiesti naujus inžinerinius tinklus turi būti nustatomi servitutai (naujo servituto nustatyti nereikia tuo atveju, jeigu žemės sklype jau yra nustatytas tokio pačio turinio, tokio pat dydžio ar didesnis servitutas, suteikiantis teisę statyti inžinerinius statinius).

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijos 15 straipsnio 1 dalies 15 punkte reglamentuojama, kad sodininkų bendrijos (toliau – Bendrija) narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjų sodo teritorijos užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir Bendrijos bendrojo naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, todėl planuojant statyti Bendrijos bendro naudojimo teritorijoje, kreipiantis dėl sutikimo gavimo kartu su prašymu išduoti sutikimą ir kitais reikalingais dokumentais turi būti pateikiamas ir Bendrijos narių visuotinio susirinkimo protokolas, kuriame būtų išreikšta narių valia dėl planuojamos statybos (pritarimas).

Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomuose vandens telkiniuose išduodamas su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu, kuriame planuojama statyti laikinąjį nesudėtingąjį statinį, besiribojančio privataus žemės sklypo savininkui ar besiribojančio valstybinės žemės sklypo naudotojui ir (ar) valstybės ir savivaldybės institucijoms, jeigu valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planuojamas statyti laikinasis nesudėtingasis statinys yra reikalingas šių institucijų funkcijoms atlikti.

Tais atvejais, kai tarp privataus valdomo žemės sklypo ar naudojamo valstybinės žemės sklypo ribos ir valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio ribos yra įsiterpęs žemės plotas, atitinkantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įsiterpusio žemės ploto apibrėžimą, laikoma, kad valdomas ar naudojamas žemės sklypas ribojasi su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu.

Valstybinės reikšmės paviršinio vandens telkinio riba laikoma riba, nustatyta Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje.

Atsakant į šį klausimą, būtina nustatyti,  ar pontoninis lieptas yra kitos paskirties inžinerinis statinys – lieptas, ar plaukiojimo (plūduriuojančioji) priemonė, t. y. pontoninis plaustas (kilnojamasis daiktas).

Jeigu pontoninis lieptas atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte įtvirtintą statinio apibrėžimą (statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus), ir pontoninis lieptas yra įtvirtintas / pritvirtintas vandens telkinio krante ir (ar) vandens telkinio dugne, atliekant statybos (žemės kasimo, montavimo) darbus  (Statybos įstatymo 2 str. 90 p.), pvz., įkalant, įkasant kuolus ar kitas konstrukcijas, ant kurių krante (dugne) laikosi pontoninis lieptas, ir jo negalima neišardžius kranto / dugno įtvirtinimų perkelti į kitą vietą, tuomet pontoninis lieptas yra inžinerinis statinys – lieptas, kuriam statyti valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą.

Jeigu pontoninis lieptas nėra įtvirtintas / pritvirtintas vandens telkinio krante ir (ar) vandens telkinio dugne, jei jis buvo atvežtas ir nuleistas į vandens telkinį neatliekant statybos darbų, ir vandens telkinyje stabiliai vietoje laikosi inkarų ir (ar) rišamųjų priemonių (pvz., virve, lynu pririšamas prie medžio krante ar kito objekto) pagalba, kuriuos pašalinus (pvz., atrišus virves, pakėlus inkarus) pontoninis lieptas gali būti perkeliama į kitą vietą, tokiu atveju  pontoninis lieptas pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 15 punktą laikytinas plaukiojimo priemone  (plaukiojimo priemonė – laivai, kiti plaukiojimui naudojami (įskaitant ir plūduriuojančius) įrenginiai arba priemonės). Vandens įstatymo 3 straipsnio 15¹ punkte nustatyta, kad plūduriuojančioji priemonė – vandens paviršiuje plūduriuojantys ir standžiųjų atramų ar laikančiųjų konstrukcijų, susietų su paviršinio vandens telkinio dugnu, neturintys, bet prie paviršinio vandens telkinio dugno arba kranto lanksčiosiomis jungtimis galintys būti pritvirtinti plūdrusis lieptas, tiltas, prieplauka (debarkaderis), plaustas, vandens batutas ar kita priemonė, įskaitant priemones, pritaikomas gyventi ir (arba) ūkinei komercinei veiklai vykdyti, t. y. kilnojamieji daiktai, kurių naudojimui valstybiniame vandens telkinyje Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo nereikia.

Prašymas išduoti sutikimą statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (toliau – Sutikimas) teikiami valstybinės žemės patikėtiniui per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Čia rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip ŽIS pateikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo.

Daugiau informacijos apie Sutikimų Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose bei bendrosios dalinės nuosavybės teise Nacionalinės žemės tarnybos ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose išdavimo tvarką galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Taip, sutikimas reikalingas. Pažymime, kad prašymai išduoti sutikimą laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu (toliau – Sutikimas) teikiami per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS) valstybinės žemės patikėtiniui.

Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Čia rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip ŽIS pateikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo.

Sutikimas išduodamas statant naują statinį, rekonstruojant esamą, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą, atnaujinant (modernizuojant) ar griaunant statinį, jeigu Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą (jo dalį) arba valstybinės žemės plotą numatoma laikinai naudoti statybos metu, t. y. laikinam statybinių medžiagų, dirvožemio, sapropelio ir kitokiam statybos procesui užtikrinti reikalingų medžiagų sandėliavimui, konstrukcijų laikymui ir statymui, technikos ir transporto priemonių laikymui, tvoros aptvėrimui statybos vietoje.

Daugiau informacijos apie Sutikimo išdavimo tvarką ir reikalavimus, siekiant statybų metu laikinai naudotis Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdoma valstybine žeme, galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Taip, reikalingas. Kaimo bendruomenė turi pateikti prašymą dėl sutikimo statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, (toliau – Sutikimas) išdavimo per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Čia taip pat rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip ŽIS pateikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo.

Daugiau informacijos apie Sutikimų Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo tvarką ir reikalavimus galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Taip, reikalingas. Sutikimas statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, (toliau – Sutikimas) gali būti išduodamas medžioklės ploto naudotojui. Sutikimas suteikia teisę statyti ir eksploatuoti medžioklės bokštelius.

Prašymai išduoti Sutikimą teikiami per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Čia taip pat rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip ŽIS pateikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo.

Daugiau informacijos apie Sutikimų išdavimo ir prašymų išduoti Sutikimą Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje pateikimo tvarką galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Sutikimas tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, (toliau – Sutikimas) išduodamas statinių statybos darbų užsakovui (statytojui), kuris per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS) inicijuoja Sutikimo išdavimo elektroninę paslaugą.

Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). 

Atkreipiame dėmesį, kad Sutikimą išduoda valstybinės žemės patikėtinis.

Išsamesnę informaciją apie Sutikimų Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo atvejus ir tvarką galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Jums reikia pateikti prašymą valstybinės žemės patikėtiniui dėl sutikimo statyti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Čia taip pat rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip ŽIS pateikti prašymą dėl Sutikimo išdavimo.

Daugiau informacijos apie Sutikimų išdavimo tvarką, reikalingus derinimus statant statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomais valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, galite rasti mūsų interneto svetainėje.

Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – Tarnyba) patikėjimo teise valdomoje valstybinėje žemėje Tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai išduoda:

1. Sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, įrengti plokščiuosius horizontalius inžinerinius statinius, juos rekonstruoti ir remontuoti valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
2. Sutikimus statyti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius.
3. Sutikimus statyti / rekonstruoti statinius žemės sklypuose, besiribojančiuose su valstybinės žemės sklypais ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.
4. Sutikimus laikinai naudotis valstybine žeme statybos metu.
5. Sutikimus statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius, įrengti įrenginius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai.

Pažymime, kad prašymai dėl šių sutikimų išdavimo teikiami ir sutikimai išduodami tik per Žemės informacinę sistemą (toliau – ŽIS). Prisijungimo prie ŽIS nuoroda viešinama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (www.planuojustatau.lt). Kiekvienos paslaugos aprašyme taip pat rasite informaciją (naudotojo vadovą ir vaizdo įrašą), kaip pateikti prašymą per ŽIS.

Jeigu nepavyksta pateikti prašymo, siūlome kreiptis pagalbos į paslaugų administratorių, el. paštu [email protected]. 

Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas.

Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 38 „Dėl Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl Mokesčio, kai be aukciono suteikta teisė naudoti žvejybos plotą, mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo".

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. D1-767 „Dėl Žuvų išteklių tyrimų vidaus vandenyse tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. D1-1 „Dėl Leidimų naudoti žvejybos plotus išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir leidimų naudoti žvejybos plotus sąlygų vykdymo kontrolės“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. D1-4 „Dėl Vandens telkinių tvarkymo tipinių planų ir vandens telkinių pagal žuvininkystės vystymo kryptis sąrašų patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 24 d. įsakymas Nr. D1-303 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymą“.

Mėgėjų žvejyba leidžiama visuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose ši žvejyba nėra ribojama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Vandens telkiniai, į kuriuos neišduodami leidimai naudoti žvejybos plotą, yra:

1) upės;

2) valstybiniuose rezervatuose ir valstybinių parkų rezervatuose esantys vandens telkiniai;

3) vertingų gamtinių kompleksų ir biologinės įvairovės išsaugojimo požiūriu ypač svarbūs vandens telkiniai;

4) žuvų migracijai, nerštui ypač svarbūs vandens telkiniai;

5) rekreacijai svarbūs vandens telkiniai.

Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 38 „Dėl Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašo patvirtinimo“.

Sprendimai suteikti teisę naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose gali būti priimami be aukciono, tiek aukciono būdu.

Be aukciono priimamas sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą:

1) paskutiniam žvejybos ploto naudotojui, tinkamai vykdžiusiam leidimo naudoti žvejybos plotą įpareigojimus;

2) asmeniui, užsiimančiam akvakultūra ir naudojančiam vandenį iš tų žuvininkystės vandens telkinių žuvininkystės tvenkiniams užpildyti, žuvims veisti ar auginti;

3) ne mažesnės negu pusė to žuvininkystės vandens telkinio dalies savininkui.

Jeigu yra keli asmenys, kuriems sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimamas be aukciono, tarp jų rengiamas uždaras aukcionas.

Jeigu sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą nepriimamas be aukciono ar uždarame aukcione, rengiamas atviras aukcionas.

Aukcionus rengia vandens telkinių valdytojai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatomis,  Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra:

1) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiemssubjektams;

2) savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – kaimiškose teritorijose.

Savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijose.

Vandens telkinio valdytojas, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintais vandens telkinių tvarkymo tipiniais planais ir atsižvelgdamas į to žuvininkystės vandens telkinio žuvų išteklių tyrimų duomenis, tvirtina žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos vandens telkinyje priemonių planą.

Aukciono būdu priimant sprendimą suteikti teisę naudoti žvejybos plotą, mokestis už teisę naudoti žvejybos plotą turi būti aukciono metu pasiūlyto didžiausio mokesčio dydžio.

Be aukciono priimant sprendimą suteikti teisę naudoti žvejybos plotą, mokesčio dydį, mokėjimo tvarką ir terminus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. sausio 16 d. nutarimas Nr. 39 „Dėl Mokesčio, kai be aukciono suteikta teisė naudoti žvejybos plotą, mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“).

Šis mokesčio dydis laikomas pradiniu organizuojant aukcioną dėl teisės naudoti žvejybos plotą žuvininkystės vandens telkinyje.

Leidimus naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į vandens telkinio valdytojo priimtus sprendimus dėl teisės naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

Leidimai išduodami 10 metų laikotarpiui.

Leidimai naudoti žvejybos plotą valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos numatoma atkurti nuosavybės teises, išduodami iki nuosavybės teisių į šiuos telkinius atkūrimo ir ši sąlyga įrašoma į leidimo naudoti žvejybos plotą sąlygas.

Leidimas naudoti žvejybos plotą neišduodamas:

1) asmenims, kuriems per paskutinius 2 metus buvo nutraukta valstybinio vandens telkinio nuomos verslinei žūklei sutartis ar panaikintas leidimas naudoti žūklės plotą ar leidimas naudoti žvejybos plotą dėl įsipareigojimų nevykdymo;

2) jeigu sprendimas suteikti teisę naudoti žvejybos plotą priimtas pažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais žemės išpirkimas (teisingai atlyginant) iš žemės savininkų, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos priėmus sprendimą, kad ši žemė yra būtina konkretiems ir aiškiai išreikštiems visuomenės poreikiams, kurie kitaip negalėtų būti patenkinti.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (VIII skyrius).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklės ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir  Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Žemė ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimami, panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą ir, gavus subjektų, nustačiusių suvaržymus, sutikimus, paimamam turtui Nekilnojamojo turto registre įregistruoti suvaržymai panaikinami, ir privačios žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos, kaip nurodyta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje, tik išimtiniais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu pagal valstybės institucijos, asmens, nurodyto šio straipsnio 5 dalyje, ar savivaldybės tarybos prašymą, kai ši žemė pagal specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrąjį planą, vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus, įskaitant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, ar valstybinės reikšmės miškų plotų schemas, tenkinant viešąjį interesą reikalinga:

1) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

2) krašto ir valstybės sienos apsaugai;

3) tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;

4) viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;

5) socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;

6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;

7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;

8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;

9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;

10) miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;

11) miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra pradedama Nacionalinės žemės tarnybos vadovui priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija (valstybės institucija ar savivaldybės taryba) yra:

1) parengusi konkretaus visuomenės poreikio objektyvaus egzistavimo pagrindimą, paremtą sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, ir

2) galioja specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nurodytas konkretus visuomenės poreikis ir pateiktas konkretaus žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams būtinumo pagrindimas, paremtas sąnaudų ir naudos analize bei visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principais, arba

3) pateiktas savivaldybės lygmens miesto teritorijos bendrasis planas, kai paėmimas visuomenės poreikiams vykdomas Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytu atveju.

Sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys apie Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, praneša žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema). Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka. Jeigu registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui, per 5 darbo dienas nuo tada, kai Nacionalinės žemės tarnybos administracijos padalinys įsitikina, kad registruotosios pašto siuntos nepavyksta įteikti žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui, pranešimas siunčiamas tos vietovės, kurioje yra planuojamas paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektas, merui arba tos vietovės seniūnui su prašymu informuoti savininką ir (ar) kitą naudotoją. Meras arba jo įgaliotas vicemeras ar savivaldybės administracijos direktorius, arba tos vietovės seniūnas, gavę pranešimą, informuoja savininką ir (ar) kitą naudotoją apie planuojamą paimti visuomenės poreikiams nekilnojamojo turto objektą ir nedelsdami apie informavimo faktą praneša Nacionalinei žemės tarnybai. Šis informavimo būdas taikomas ir tuo atveju, kai nežinoma žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininko ir (ar) kito naudotojo gyvenamoji vieta. Informacija apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą visais atvejais viešai skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje. Skelbiamoje informacijoje nurodoma Nacionalinės žemės tarnybos vadovo priimto sprendimo pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą data ir numeris; žemės sklypo, kurį arba kurio dalį numatoma paimti visuomenės poreikiams, kadastro numeris; adresas: savivaldybė, miestas ar kaimas, gatvė, numeris; žemės sklypo savininkas (bendraturčiai) ir (ar) kiti naudotojai, daiktinių teisių turėtojai (jeigu jų yra). Jeigu apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą viešai paskelbiama Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje, laikoma, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą pranešta ir informacijos paskelbimo interneto svetainėje dieną, išskyrus atvejį, kai taikomas informavimo būdas per merą ar seniūną.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar jos nepradėti skundžiamas administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo savininkas neturi teisės jo perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į šį žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą savo lėšomis organizuoja žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos, savivaldybių tarybos).

Kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę.

Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.

Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams priima pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir sutartį dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę, kuri sudaroma tarp privačios žemės savininko ir (ar) kito naudotojo ir prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams pateikusios institucijos, arba tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, arba paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo planą ir turto vertinimo ataskaitą, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma.

Sprendimas paimti žemę visuomenės poreikiams yra priimamas, tačiau, jeigu sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją nesudaroma, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas, ir institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.

Paimtas visuomenės poreikiams žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas Žemės įstatymo 7, 8 ar 9 straipsnyje nustatyta tvarka tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.

Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu jos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais žemės išpirkimas teisingai atlyginant savininkams ir (ar) kitiems naudotojams, kai ši žemė yra reikalinga visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus. Šio įstatymo nustatyta tvarka paimant žemę, taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, prieš terminą nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito nekilnojamojo turto nuomos ir (ar) panaudos sutartys ir panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas.

Energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai, kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu Lietuvos Respublikos Seimas pripažįsta valstybei ypač svarbiais ekonominiais ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčiais projektais.

Taip pat kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti. Šie projektai pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą yra laikomi ypatingos valstybinės svarbos projektais, patvirtinus karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, sąrašą.

Valstybės institucija, kai žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, įgyvendinti (valstybei svarbūs ekonominę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai).

Krašto apsaugos ministerija, kai, atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti.

Vyriausybei priėmus nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir (ar) pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą tais atvejais, kai žemė yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams pripažįsta Seimas, įgyvendinti (valstybei svarbūs ekonominę ar strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintys energetikos infrastruktūros, transporto infrastruktūros ar krašto apsaugos sričių projektai);

Vyriausybei priėmus nutarimą dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, kai atsižvelgiant į neatidėliotiną visuomenės poreikį plėsti pasirengimą krašto gynybai, ši žemė yra reikalinga karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir (ar) sukūrimo ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti.

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar Vyriausybės nutarimui dėl karinės infrastruktūros projekto patvirtinimo, projektą įgyvendinanti institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) išsiunčia pranešimą žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, pranešimas ar informacija jam siunčiami per E. pristatymo sistemą ir įteikiami registruotąja pašto siunta: 1) fizinių asmenų gyvenamosios ar kitos institucijai žinomos jų buvimo vietos adresu – žemės savininkui ir (ar) kitam žemės naudotojui asmeniškai arba kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių; 2) juridinių asmenų registruotos buveinės adresu ar kitu juridinio asmens nurodytu adresu – juridinio asmens vadovui, valdymo organams arba raštinės darbuotojui.

Pranešimo ar informacijos įteikimo diena laikoma kita darbo diena po jų išsiuntimo per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, arba įteikimo nurodytiems asmenims diena.

Nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento žemės sklypo (sklypų) savininkas (savininkai) neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į specialiajame plane nurodytą (nurodytus) žemės sklypą (sklypus), taip pat neturi teisės šio (šių) žemės sklypo (sklypų) pertvarkyti (atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti).

Įsigaliojus Vyriausybės nutarimui patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, projektą įgyvendinanti institucija savo lėšomis organizuoja projektų rengimą ir paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą.

Paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių sodinių ir želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Projektą įgyvendinančios institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo rašytiniu susitarimu neatlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, želdinių, medynų tūrio ar negauto derliaus vertė, jeigu žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui po atlikto turto vertinimo iš paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo paliekama pačiam išsikelti sodinius, želdinius, medynus ar nusiimti derlių.

Taip pat atlyginami nuostoliai, patirti atliekant statybinius tyrimus.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas.

Pagal žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą suformuotų ir pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka.

Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams. Šis sprendimas įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.

Projektą įgyvendinanti institucija per 60 dienų nuo to, kai sužino, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į apygardos administracinį teismą pagal visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo buvimo vietą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo.

Apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Nacionalinė žemės tarnyba visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir (ar) projektą įgyvendinanti institucija visuomenės poreikiams paimtus statinius ir įrenginius, esančius paimtame visuomenės poreikiams žemės sklype, įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai:

1) paimamos visuomenės poreikiams žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas pasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą ir projektą įgyvendinanti institucija žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą perveda į žemės savininko ir (ar) kito naudotojo nurodytą sąskaitą;

2) kai įsiteisėja teismo nutartis patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, kaip tai nustatyta šio Įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, arba kai projektą įgyvendinanti institucija teismo sprendime nurodytomis sąlygomis atsiskaito su paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo savininku ir (ar) kitu naudotoju.

Visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip valstybinė žemė, perduodamas patikėjimo teise, perduodamas neatlygintinai naudotis arba išnuomojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka tik toms reikmėms, kurioms šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams.

Visuomenės poreikiams paimtas ir valstybės vardu įregistruotas žemės sklypas (jo dalis) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo Nacionalinės žemės tarnybos sprendimu, šios institucijos nustatyta tvarka suderinus su projektą įgyvendinančia institucija, gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Galioja Visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašas, patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus  2023 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1P-637-(1.3 E.) „Dėl Visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas).

Aprašas reglamentuoja visuomenės poreikiams paimto ir valstybės vardu įregistruoto žemės sklypo (jo dalies) iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas buvo paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės sklypo nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams, tvarką.

Aprašo nuostatos taikomos tais atvejais, kai žemės sklypas iš asmens buvo paimtas visuomenės poreikiams vadovaujantis Žemės įstatymo ar Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis.

Pagal Aprašo nuostatas visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas gali būti suteiktas laikinai naudotis žemės ūkio veiklai žemės savininkui, iš kurio šis žemės sklypas paimtas visuomenės poreikiams, ar kitam naudotojui, su kuriuo sudaryta žemės nuomos, panaudos ar kitą naudojimosi teisę suteikianti sutartis (dokumentas) prieš terminą buvo nutraukta paimant šį žemės sklypą visuomenės poreikiams.

Pagal Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 5 punktą, privačios žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką, (toliau – žemės savininkas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniam padaliniui turi pateikti Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą (toliau – prašymas) ir:

1) kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką, – 10 ha ir mažesnis, su prašymu pateikti žemės sklypo plano M 1:10 000 arba M 1:5000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis ketina įveisti mišką, kopiją;

2) kai planuojamo įveisti miško plotas – didesnis kaip 10 ha, žemės savininkas parengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje ir prašyme nurodo Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio įsakymo datą ir numerį, kuriuo patvirtintas žemės sklypo, kuriame ketinama įveisti mišką, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti arba nurodomas patvirtinto projekto paslaugos numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje.

Pagal Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas) 5 punktą, jei žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą turi pateikti visi bendraturčiai. Bendraturčiai, nepageidaujantys jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje įveisti miško, pasirašydami prašymą patvirtina, kad sutinka, jog miškas būtų įveisiamas kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse. Kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai pageidauja įveisti mišką žemės sklype, su prašymu pateikiama žemės sklypo naudojimosi tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams ir kai prašymas pasirašytas visų bendraturčių ir su juo yra pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos kopija, turėtų būti laikoma, kad mišką įveisti siekia tas bendraturtis, kuriam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, nurodytoje naudojimosi tvarkoje, pagal pateiktą žemės sklypo planą numatyta įveisti mišką.

Paruošiant želdavietę miškui želdinti, atsižvelgiant į jos sąlygas, gali būti reikalingos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama naudoti trąšas ir augalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad jeigu žemės sklypas yra valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje, jame įveisti mišką draudžiama (išskyrus žemės ūkio naudmenose ir (arba) kai nustatytas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas).

Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kuriuose yra ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.

Jeigu prašoma įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenoje ,,ariamoji žemė“, kai šios naudmenos dirvožemio našumo balas didesnis nei 39, ariamosios žemės naudmenose mišką įveisti draudžiama (išskyrus ekologiškai nuskurdintose gamtinio karkaso teritorijose), kadangi dėl to sumažėtų jos plotas bei galimai pablogėtų dirvožemio savybės.

Taigi, žemės ūkio paskirties žemėje esančioje ariamoje žemėje, kurios dirvožemio našumas didesnis nei 39, galima įveisti mišką tik įvertinus, ar teritorija priskiriama ekologiškai nuskurdintoms gamtinio karkaso teritorijoms pagal kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, taip pat pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų 92 straipsnio 2 dalies 5 punktą, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, melioruotoje žemėje draudžiama sodinti mišką.

Darytina išvada, kad jeigu prašoma įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, miško įveisimas nedraudžiamas, jei yra gautas savivaldybės administracijos, kuri valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise, pritarimas.

Pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, kai savivaldybės administracija pritaria, kad miškas gali būti veisiamas melioruotoje žemėje, ji su atsakymu pateikia drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištrauką ir miško įveisimo technines sąlygas, kurie turi būti  Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio padalinio sprendimo priedais.

Motyvuotas sprendimas išduodamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo žemės savininko prašymo ir Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5 punkte nurodytų dokumentų pateikimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniam skyriui dienos, o gavus atsakingų institucijų arba infrastruktūros valdytojų (savininkų) atsakymus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinis padalinys žemės savininkui sprendimą išduoda ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemės savininko prašymo pateikimo dienos.

Naudojantis skaičiuoklėmis apskaičiuojama:

• Kompensacija už elektros energijos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai sandoriu nustatomą servitutą;
• Kompensacija už elektros energijos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu nustatytą servitutą;
• Kompensacija už administraciniu aktu nustatomą servitutą;
• Kompensacija už sandoriu nustatomą servitutą (visais atvejais, išskyrus elektros energijos perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai nustatomą / nustatytą servitutą).

Procesą inicijuoti ir vykdyti gali prisijungę GxP savitarnos naudotojai.

GxP sistema pasiekiama:

• savivaldybėms ir Nacionalinei žemės tarnybai – adresu https://testgxp.nzt.lt:8000/  
• skirta kitiems naudotojams – adresu https://testgxp.nzt.lt:8001/TSP vartų portale.

Taip pat naudotis skaičiuoklėmis ir gauti sugeneruotą apskaičiavimo aktą gali bet kuris suinteresuotas asmuo, prisijungęs per Elektroninius valdžios vartus ir pateikęs skaičiuoklėse prašomą suvesti informaciją.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“.

Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 „Dėl Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kito nekilnojamojo daikto servitutu, nustatymo metodikos patvirtinimo“.

Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras, viešosios transporto infrastruktūros valdytojas, kiti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nurodyti subjektai ir kiti įstatymų nustatyti subjektai.

Valstybinės žemės valdymo patikėjimo teise įteisinimo būdai yra:

• Įstatymu;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu;
• Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo sprendimu.

Valstybinės reikšmės keliams priskirtą žemę patikėjimo teise valdo, naudoja ir ja disponuoja akcinė bendrovė „Via Lietuva“. Valstybinės žemės sklypai, reikalingi valstybinės reikšmės keliams projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ar priskirti valstybinės reikšmės keliams, perduodami patikėjimo teise akcinei bendrovei „Via Lietuva“ Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu Žemės įstatyme ir Valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise ir jos perdavimo kitiems valstybinės žemės patikėtiniams, pasibaigus savivaldybių patikėjimo teisei į ją, taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl Valstybinės žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise savivaldybėms taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdija, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybėms miestų ir miestelių teritorijų ribose patikėjimo teise valdyti neperduodama valstybinė žemė, kuri:

• suteikta kitiems patikėtiniams;
• skirta Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitoms valstybės reikmėms;
• skirta valstybei svarbiais pripažintiems projektams ar kitiems teisės aktų nustatyta tvarka valstybei svarbiais pripažintiems projektams įgyvendinti;
• skirta regioninės svarbos projektams, kuriuos tokiais projektais pripažįsta regiono plėtros taryba, vadovaudamasi Regioninės plėtros įstatymu, įgyvendinti;
• Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai jos reikia stambiems projektams įgyvendinti;
• skirta valstybės funkcijoms atlikti ir kitiems atvejams, kai to reikia valstybinės žemės valdymui ir naudojimui įgyvendinti.

Ne visi Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise miestų ir miestelių teritorijų ribose valdyti valstybinės žemės sklypai (jų dalys) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai minėtu nutarimu buvo perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Žemės įstatymo 7 straipsnio 15 dalyje nustatytus kriterijus atitinkanti valstybinė žemė, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, buvo identifikuota kaip neperduotina savivaldybėms ir toliau yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise. Visi erdviniai duomenys apie perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus) (ir neperduotus – valdomus Nacionalinės žemės tarnybos) yra skelbiami Teritorijų planavimo ir statybų vartuose adresu www.planuojustatau.lt(detaliau – žr. klausimą Nr. 7).

Taip, perduotos savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypų ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų erdviniai duomenys skelbiami www.planuojustatau.lt. Kairiajame minėtos interneto svetainės meniu rubrikos „Žemėlapiai“ žemėlapių kataloge „ŽIS Žemės informacinė sistema“ pateikiamas skaitmeninis interaktyvus žemėlapis „Valstybinė žemė“, kuriame galima analizuoti ir erdvinę (grafinę), ir susietą tekstinę (atributinę) informaciją: keisti žemėlapio mastelį (didinti / mažinti), keisti pasirinkto informacinio sluoksnio permatomumą, derinti erdvinius duomenis su skirtingu kartografiniu pagrindu, matuoti plotus ir ilgius, komponuoti su kitais valstybiniais erdviniais duomenimis (Georeferencinio pagrindo kadastro, Adresų registro, Miškų kadastro ir kt.) ar įsikeltais erdviniais duomenimis.

Nacionalinė žemės tarnyba prižiūri, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimas ar Vyriausybės nutarimas, kuriuo buvo perduoti valstybinės žemės sklypai, valstybinės žemės teritorija, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, patikėjimo teise ne tik savivaldybėms, bet ir kitiems Žemės įstatymo straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, būtų tinkamai vykdomi. 

Kai savivaldybei priklauso nuosavybės teise statinio dalis arba savivaldybė statinio dalį valdo, naudoja ir disponuoja ja patikėjimo teise, žemės sklypo dalies dydis, kurio reikia statinio daliai eksploatuoti, nustatomas atsižvelgus į šios statinio dalies dydį, išskyrus atvejus, kai žemės sklypo dalies dydis, kurio reikia statinio daliai eksploatuoti, nustatytas teritorijų planavimo dokumente.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 32 „Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo savivaldybėms valdyti patikėjimo teise“ priėmė sprendimą Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teise valdomus savivaldybių miestų ir miestelių teritorijų ribose esančius valstybinės žemės sklypus (jų dalis) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus perduoti savivaldybėms valdyti patikėjimo teise. Tačiau minėtu nutarimu savivaldybėms perduoti ne visi žemės sklypai (jų dalys ir nesuformuota valstybinė žemė), dalis ir toliau patikėjimo teise yra valdoma Nacionalinės žemės tarnybos. Visi erdviniai duomenys apie perduotus savivaldybėms valdyti patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus) yra skelbiami www.planuojustatau.lt.

Prašymą išsinuomoti valstybinės žemės sklypą reikia teikti konkretaus žemės sklypo patikėtiniui, o prašymą parduoti valstybinį žemės sklypą reikia teikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Siekiant užbaigti civilinį ar administracinį ginčą taikos sutartimi, dėl taikos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT)  sudarymo galima kreiptis keliais būdais. Visų pirma siūloma kreiptis į byloje NŽT atstovaujantį asmenį arba siųsti prašymą dėl taikos sutarties sudarymo į NŽT centrinį padalinį, adresu Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius. Taip pat tokį prašymą galima siųsti ir el. paštu [email protected]. Įteikiant arba siunčiant pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kartu reikia pridėti ir taikos sutarties projektą.

Taikos sutarčių sudarymo klausimus, pagal NŽT vidaus taisykles, svarsto NŽT komisija probleminiams klausimams spręsti (Komisija). Komisijos posėdžiai yra uždari. Juose dalyvauja tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžio sekretorius, atsakingi darbuotojai ir kviestieji asmenys. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos sprendimas pritarti taikos sutarties sudarymui priimamas 2/3 Komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi vieną balsą. Balsavimo metu Komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo. Apsvarsčiusi taikos sudarymo klausimą Komisija savo siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo teikia NŽT direktoriui.

Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo priima NŽT direktorius, atsižvelgęs į Komisijos siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo.

Be svarstymo Komisijoje sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo gali būti priimtas šiais atvejais:

• jei byloje skundžiami NŽT priimti sprendimai (atsakymai į skundus, prašymus) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) ar teismo prašoma įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti skundą ar prašymą, nekeliant kitų reikalavimų, ir su taikos sutarties sąlygomis sutinka sprendimą priėmęs ar atsakymą į prašymą ar skundą pateikęs administracijos padalinys;
• kai taikos sutartis sudaroma byloje dėl skolos valstybės biudžetui ar įsiskolinimo už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus priteisimo, termino skolai valstybės biudžetui ar įsiskolinimui už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus sumokėti atidėjimo ir (ar) išdėstymo, ir (ar) ieškinio senaties termino taikymo palūkanoms ir delspinigiams;
• kai kita bylos šalis sutinka su NŽT pareikštais reikalavimais ar NŽT priimtais sprendimais, kuriuos ginčija teisme, arba atsisako reikalavimų NŽT atžvilgiu, ir taikos sutartimi iš esmės yra sprendžiami tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, išskyrus atvejus, kai taikos sutartimi NŽT įsipareigoja apmokėti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas;
• kai taikos sutartis sudaroma byloje, kurioje pareikšti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai dėl žemės sklypo (jo dalies), priskirtino (priskirtinos) neprivatizuojamai žemei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, grąžinimo valstybei, kai taikos sutartimi siūlomi spręsti restitucijos taikymo klausimai atitinka tos kategorijos byloms taikomą teisminę praktiką ir kitais atvejais.

Komisija nesvarsto taikos sutarties sudarymo klausimo, kai kyla pagrįstų abejonių dėl taikos sutarties sąlygų. Tikrai neverta kreiptis dėl taikos sutarties tais atvejais, kai yra aiškiai suformuota teismų praktika analogiškose bylose ir ji priešinga siūlomoms taikos sutarties sąlygoms. Taip pat neverta kreiptis dėl taikos ir tuomet, kai taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Komisija nesvarsto taikos sutarties sudarymo dar ir tais atvejais, kai šalis taikos sutartimi tik reikalauja, kad NŽT sutiktų su jos reikalavimams, bet nesiekia išspręsti ginčo kompromisų ar nuolaidų būdu. Neverta kreiptis dėl taikos sutarties, jei nesate pasirengę kompromisams ir nuolaidoms.

Sudarant taikos sutartį, laikomasi šių principų:

• taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat jos negali būti sąlyginės;
• taikos sutartyje turi būti numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka;
• taikos sutartyje turi būti nurodytos taikos sutarties įsigaliojimo, patvirtinimo, jos nevykdymo pasekmės;
• taikos sutartimi gali būti abipusių nuolaidų būdu prisiimti įsipareigojimai, kuriais būtų užtikrinamas viešasis interesas ir nebūtų pažeisti valstybės (Vyriausybės) ir (ar) NŽT teisės ir teisėti interesai;
• taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turi užtikrinti, kad tokiu būdu bus išvengta didesnės žalos valstybei, negu taikos sutarties nesudarius;
• taikos sutarties sudarymo galimybė svarstoma bylose, susijusiose su individuliais administraciniais aktais, valstybinės žemės sandorių vykdymu, darbo ginčais, civiline atsakomybe ir piniginiais ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo, ir kitose bylose, taip pat vykdymo proceso metu. Taikos sutarties sudarymo galimybė vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kompleksiškai įvertinus bylos aplinkybes bei susiklosčiusią faktinę situaciją, teismų praktiką tos kategorijos bylose, materialines ir proceso teisės normas.

Servitutas yra daiktinė teisė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį,  servitutai privatiems žemės sklypams pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius administraciniu aktu gali būti nustatyti:

1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

3) konsoliduotiems (pertvarkytiems) privačios žemės sklypams, pagal žemės konsolidacijos projektą;

4) kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

5) kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;

6) jeigu privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

Pažymime, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatyti tik tuo atveju, jei jie yra numatyti patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir atitinka vieną iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalį,  servitutai valstybinės žemės sklypams pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius administraciniu aktu gali būti nustatyti:

1) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus valstybinės žemės sklypai numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti;

2) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus valstybinės žemės sklypai numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis;

3) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojams bendrai naudoti skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų;

4) kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos aptarnauti;

5) konsoliduotiems (pertvarkytiems) privačios žemės sklypams, pagal žemės konsolidacijos projektą;

6) kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams arba valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;

7) kai įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti inžinerinius tinklus ar kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti;

8) jeigu šiuos valstybinės žemės sklypus išnuomojant, perduodant neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, o savivaldybių ir privačios žemės sklypus perleidžiant iš valstybės į savivaldybės ar privačią nuosavybę bei atkuriant nuosavybės teises, teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto rengimo metu nebuvo suprojektuoti sprendiniai dėl patekimo per šiuos žemės sklypus į kitą žemės sklypą ar statinį arba sprendiniai buvo suprojektuoti, tačiau nebuvo priimti administraciniai aktai, reikalingi šiems sprendiniams įgyvendinti.

Pažymėtina, kad administraciniu aktu servitutai gali būti nustatyti tik tuo atveju, jei jie yra numatyti patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose ir atitinka vieną iš Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų.

Administraciniu aktu servitutai nustatomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo arba jo įgalioto viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einančio valstybės tarnautojo sprendimu.

Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 10 dalį, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo turi:

1) savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius – savivaldybės patikėjimo teise savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valdomiems valstybinės žemės sklypams, perduotiems Vyriausybės nutarimu, ir savivaldybės patikėjimo teise valdomiems valstybinės žemės sklypams ne miestų ar miestelių teritorijų ribose;

2) Miškų įstatyme nustatyti subjektai – Vyriausybės nutarimais valstybinės miško žemės sklypams, perduotiems patikėjimo teise, jų valstybinėms funkcijoms atlikti;

3) Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos – visais kitais atvejais, kai kitam valstybinės žemės patikėtiniui teisė sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų nustatymo nesuteikta, gavus šio valstybinės žemės patikėtinio rašytinį pritarimą dėl siūlomo nustatyti servituto.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančiojo, ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui; 6) suėjus senaties terminui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad pasikeitus tarnaujančiojo ar viešpataujančiojo daikto nuosavybės teisės subjektui, nustatytas servitutas išlieka.

Teisės aktai nenumato nustatyto servituto (vietos, parametrų, turinio ir kt.) pakeitimo procedūros, o reglamentuoja tik esamo servituto panaikinimo bei naujo servituto  nustatymo galimybes.

Teismas yra pasisakęs, kad „nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti nauji servitutai, o tiktai tikslinta jų konfigūracija. Tačiau teisės aktai nenustato galimybės administraciniu aktu keisti jau nustatytų servitutų vietos ar turinio. Siekiant nustatyti naują servitutą vietoj esančio, esamas servitutas turi būti naikinamas, o naujasis servitutas nustatomas, laikantis teisės aktuose nustatytos servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarkos“ (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-2953-535/2021), taip pat nurodęs, kad „nors teisės aktuose nenumatyta servitutų (jų turinio ar vietos) keitimo procedūra, teisės aktai numato tik naujo servituto nustatymo ir nustatyto servituto panaikinimo atvejus, tačiau šiuo konkrečiu atveju matyti, kad įstatymo reikalavimų nebuvo laikomasi“ (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-701-265/2021).

Taigi, norint žemės sklype pakeisti servituto vietą, pirmiausia reikia šiame žemės sklype nustatyti naują servitutą, o esamą servitutą panaikinti išnykus jo būtinumui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.115 straipsniu, padalijus žemės sklypą, kuriame yra nustatytas servitutas, t. y. tarnaujantįjį daiktą, anksčiau nustatytas servitutas lieka galioti visoms tarnaujančiojo daikto dalims, išskyrus atvejus, kai daikto padalijimo metu servitutas galiojo ar buvo nustatytas tik konkrečiai tarnaujančiojo daikto daliai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.125 straipsniu, servitutai gali būti nustatomi įstatymais, sandoriais (notariškai patvirtintomis sutartimis), teismo sprendimais ir įstatymo nustatytais atvejais – administraciniu aktu.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Taigi, prie sandorio dėl žemės servituto nustatymo turi būti pridėtas žemės sklypo planas ar schema.

Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėtas sandoriu nustatomas servitutas, parengimo tvarkos ir minėtam planui keliamų reikalavimų. Neatsižvelgiant į tai, minėtas žemės sklypo planas turi būti parengtas taip, kad žemės sklypo savininkas, naudotojas ar bet koks kitas asmuo galėtų lengvai nustatyti servituto padėtį žemės sklypo atžvilgiu. Taigi tam, kad žemės sklypo plane būtų aiškiai apibrėžtas servituto turinys, šis planas turi būti parengtas taip, kad būtų galima lengvai identifikuoti servituto vietą žemės sklype, jo plotą. Siūlytina žemės sklypo planą rengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, (toliau – Nuostatai) 35.3 ir 36.3 papunkčiais arba naudoti Nekilnojamojo turto kadastro byloje esantį žemės sklypo planą, tačiau bet kuriuo atveju plane privalo būti pažymėta: žemės sklypo ribos ir jų posūkio taškų koordinates (35.3.3 papunktis), žemės servitutas (36.3.7 papunktis), t. y. servituto ribos ir jų posūkio taškų koordinatės, servituto plotas.

Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

Informuojame, kad sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų. Tuomet parengiama žemės sklypo servituto nustatymo schema-planas, sudaromas notariškai tvirtinamas sandoris ir servitutas yra įregistruojamas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centrui pateikiamas prašymas žemės sklype įregistruoti kelio servitutą, notaro patvirtinta sutartis dėl servituto teisės nustatymo žemės sklypui (ar jo daliai) ir žemės sklypo schema-planas.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.126 straipsnio 1 dalimi, jeigu žemės sklypų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį – servitutas nustatomas teismo sprendimu.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą ne aukciono būdu reglamentuoja:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.
3. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.
4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.
5. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.
6.  Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 „Dėl Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodikos patvirtinimo“.
7. Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 237 „Dėl Pastatų, statinių, įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarkos patvirtinimo“.
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, sprendimą išnuomoti kitos paskirties valstybinės žemės sklypus ne aukciono būdu priima ir valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro:

1. Savivaldybės taryba priima sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, kai valstybinės žemės sklypas perduotas patikėjimo teise savivaldybei.
2. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas priima sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro, kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui.
3. Kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise.

4. Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas priima sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro – visais kitais.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 35 punktu, naudojamus žemės sklypus (jų dalis) be aukciono turi teisę išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos (toliau visi kartu šiame skirsnyje – asmenys), kuriems šiuose žemės sklypuose (jų dalyse) esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami.

Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 13.1 papunkčio nuostatas, kai savarankiškai funkcionuojančiam vienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal paskirtį suformuotas žemės sklypas priklauso dviem ar daugiau savininkų, kiekvienam statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui tenkanti žemės sklypo dalis nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam iš jų priklausančią statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos statinio arba įrenginio (pagrindinio daikto) priklausinių valdomos dalys.

Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, (toliau – Taisyklės) 13.2 papunkčio nuostatas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui ar nuomininkui parduodama ar nuomojama pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius išskirta šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir pagal Taisyklių 12.5 papunktį išskirta žemės sklypo bendrojo naudojimo ploto dalis.

Pagal Taisyklių 13.3 papunkčio nuostatas, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, ir kiekvienas savarankiškai funkcionuojantis statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, žemės sklypo plane pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčius išskirta šiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir bendro naudojimo ploto dalis (jeigu išskirta) parduodamos ar išnuomojamos statinio ar įrenginio bendraturčiams ar nuomininkams, kiekvieno jų dalies dydį nustatant pagal Taisyklių 13.1 papunktį.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, kitos paskirties valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, tačiau ne ilgiau kaip 99 metams.

Valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų be aukciono, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui.

Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ir juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami be aukciono tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatomis, valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Atsižvelgiant į Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 12.2  papunkčio reikalavimus, nuomai formuotino naudojamo žemės sklypo būtinas ir pakankamas dydis nustatomas Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikos ir žemės sklypų formavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau bet kuriuo atveju neturi viršyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2–4 dalyse ir kituose teisės aktuose nustatytų žemės sklypų maksimaliųjų dydžių.

Pagal Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, reikalavimus, valstybinės žemės nuomotojas, prieš priimdamas sprendimą dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio metu įvertina, ar valstybinės žemės sklypas atitinka Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje įtvirtintus statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingo žemės sklypo būtinojo dydžio reikalavimus.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalimi, valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1. Valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis.

2. 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti.

3. Įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemėsmokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 24 dalimi, valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik sunykę statiniai, jeigu statiniai sunyko dėl ne nuo statinių savininko ar naudotojo priklausančios valios (dėl gaisro, ekstremaliojo įvykio), šiuo atveju nuomojamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydis nustatomas pagal statinių duomenis, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1. Valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant masinį turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.

2. 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti.

3. Įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas išnuomoja be aukciono valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra tik apleisti statiniai, išskyrus šio straipsnio 25 dalyje nustatytus atvejus.

Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodyta:

1. Valstybinės žemės nuomos mokestis, kuris apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą taikant individualų turto vertinimą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, ir didinamas 10 procentų. Individualus valstybinės žemės sklypo vertinimas atliekamas suinteresuoto asmens lėšomis.

2. 2 metų arba 5 metų, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, terminas statybos darbams atlikti.

3. Įpareigojimas valstybinės žemės nuomininkui iki sutartyje nustatyto termino pabaigos užbaigti statinių statybą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Nepateikus statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento, valstybinės žemės nuomininkas moka dvigubo dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį, iki bus pateiktas šis dokumentas, arba pateikia prašymą valstybinės žemės nuomotojui dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Apibendrindami teisinį reglamentavimą bei atsižvelgdami į Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. D8(E)-7355 „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra tik nebaigti statyti statiniai, nuomos“ pateiktą nuomonę, informuojame, kad valstybinės žemės sklypą ar jo dalį, kuriame yra apleisti statiniai, asmuo gali išsinuomoti be aukciono, jeigu apleistiems (nebaigtiems statyti) statiniams, nepriklausomai nuo Nekilnojamojo turto registre įrašyto šių statinių statybos baigtumo procento, yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas. Tokiu atveju, valstybinės žemės nuomotojas nuomos sutartyje, be bendrųjų reikalavimų, turi taikyti Žemės įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje nurodytas papildomas sąlygas.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu nesuteikiama galimybė asmenims išnuomoti valstybinės žemės sklypus (jų dalis), kuriuose yra tik apleisti įrenginiai.

Žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti valstybinės žemės nuomininko lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės nuomininkui neįvykdžius šios sąlygos, valstybinės žemės nuomotojas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą.

Apibendrindami teisinį reglamentavimą, informuojame, kad nuomininko pareiga per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo savo lėšomis įregistruoti ją Nekilnojamojo turto registre.

Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Žemės įstatymas ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“.

Sutarties, be kita ko, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais.

Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinės žemės nuomos sutartis, šalių susitarimu gali būti keičiama:

1. Nuomininko prašymu, siekiant pakeisti nuomos sutarties punktus ar išdėstant ją nauja redakcija.
2. Naujo valstybinės žemės sklype esančių statinių ar įrenginių (jų dalių) savininko prašymu, kai perleidžiami valstybiniame žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys).
3. Patikslinus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis.
4. Perskaičiavus (pakeitus) išnuomoto žemės sklypo dalių dydį.

Žemės nuomos teisinius santykius ir valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo, pakeitimo, nutraukimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas ir Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).

Žemės nuomos sutartis nutraukiama Civilinio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais: 1) kai išnuomota žemė paimama visuomenės poreikiams; 2) prieš terminą nuomotojo reikalavimu; prieš terminą nuomininko reikalavimu.

Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama Žemės įstatymo 9 straipsnio 17, 21 ir 22 dalyse nustatyta tvarka, valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu:

1. Valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos.

2. Valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime.

3. Valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėlstatinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu.

4. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomoto valstybinės žemės sklypo plotas turi būti sumažintas, nes buvo sunaikinti statiniai ar jų dalis, kuriems eksploatuoti valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkui atsisakius pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, jeigu joje nebuvo numatyta galimybė statyti, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai. Šiuo atveju valstybinės žemės nuomotojo iniciatyva ir lėšomis suformuojamas naujas žemės sklypas likusiems nesunaikintiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti ir kreipiamasi į teismą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, jeigu per 3 mėnesius nuo šio žemės sklypo suformavimo dienos šalys nesusitaria dėl sutarties pakeitimo. Valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad išnuomotame valstybinės žemės sklype sunaikinti visi statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip pagrindiniai daiktai, išskyrus atvejus, kai statiniai sunyko dėl gaisro ar ekstremaliojo įvykio, ar valstybinės žemės nuomininkas nėra sumokėjęs atlyginimo už statinių statybos galimybę ir (ar) nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas naujų statinių statybai, valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu nutraukiama prieš terminą.

5. Kai per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo dienos valstybinės žemės sklypas nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

6. Jeigu išnuomota valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai valstybinės žemės nuomininkams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su nuomininkais.

Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Taisyklių 43.19 papunkčiu, sutarties nutraukimo prieš terminą sąlygos turi būti įrašomos valstybinės žemės nuomos sutartyje.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės  1999 m, kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ,,Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, (toliau – Taisyklės) 43.9 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte įrašoma galimybė statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius. Tokia galimybė sutartyje įrašoma tik esant nuomininko prašymui, kai naudojamas žemės sklypas (jo dalis) išnuomojamas ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui, ir jeigu tokia statyba, ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje įrašytos sąlygos statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius ir jos įgyvendinimo tvarka nustatyti Taisyklių 57 punkte. Sudarant nuomos sutartį Taisyklių 37 punkte nustatytu atveju, neįrašoma sąlyga statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius.

Apibendrindami teisės aktų nuostatas, informuojame, kad valstybinės žemės sklypuose, išnuomotuose Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju:

1. Jeigu tai numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje.

2. Nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.

3. Statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Valstybinės žemės sklypas išnuomotas ilgesniam  nei 3 metų laikotarpiui.

5. Žemės sklypuose, išnuomotuose asmenų nuomojamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, ir žemės sklypuose, išnuomotuose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, nuomininkas rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius gali tik gavęs statinių ir (ar) įrenginių savininko sutikimą. Sutikimas, išskyrus viešojo administravimo subjektų sutikimus, turi būti patvirtintas notaro.

Atkreiptinas dėmesys, kad kai valstybinės žemės sklypas (jo dalis) išnuomotas žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti šių statinių nuomininkui, žemės sklypo nuomininkas negali statyti naujų statinių išnuomotame žemės sklype.

Galimybės statyti naujus statinius ar įrenginius ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius įgyvendinimo kitos sąlygos, atlyginimo mokėjimo, atlyginimo grąžinimo sąlygos ir išimtys, kada toks atlyginimas nemokamas, nustatyti Žemės įstatymo 10 straipsnio 2, 5–8 dalyse.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje nurodyti išimtiniai atvejai, kada atlyginimas už galimybę statyti valstybinėje žemėje nemokamas:

1) atnaujinant (modernizuojant) pastatus pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą;

2) statant ar rekonstruojant: valstybei svarbaus projekto statinį (-ius) ir (ar) valstybei svarbiam projektui įgyvendinti skirtą statinį (-ius) valstybei svarbaus projekto teritorijoje, kurios ribas nustato Vyriausybė; geležinkelio infrastruktūros objektą (-us), geležinkelio stotis ir joms aptarnauti skirtus statinius, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektą (-us) susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijose; tarptautinius oro uostus, valstybinius aerodromus, valstybinius jūrų uostus ir jų įrenginius; kelius, elektroninių ryšių infrastruktūros objektus, energetikos objektus ir jų technologinius priklausinius, taip pat jiems eksploatuoti reikalingus visuomenės reikmėms skirtus inžinerinius statinius; savivaldybės infrastruktūros ir (ar) jai aptarnauti skirtus statinius; statinius, skirtus krašto apsaugos sistemos institucijų funkcijoms atlikti, statomus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose; statinius, skirtus užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms, Europos Sąjungos institucijoms, jų įsteigtoms įstaigoms, tarptautinėms organizacijoms ir jų atstovybėms, kurios naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus, ir (ar) kitus statinius, finansuojamus valstybės biudžeto lėšomis;

3) įgyvendinant atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros projektus, vykdomus Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir jos narių, kai dalininkų ar dalyvių susirinkime savivaldybėms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms priklauso daugiau kaip 51 procento balsų dauguma, o šių bendrijų pagrindinė paskirtis – plėtoti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos įrenginius, mažinant energijos nepriteklių ir (ar) teikti naudą pažeidžiamiems vartotojams;

4) statant, rekonstruojant inžinerinius statinius, skirtus šiame žemės sklype iki 2023 m. birželio 30 d. pastatytų ir naudojamų daugiabučių gyvenamųjų namų gyventojų reikmėms (sporto ir vaikų žaidimo aikštelėms, dviračių ir pėsčiųjų takams, šaligatviams, laiptams, pandusams, keltuvams, liftams, įvažoms į daugiabučių gyvenamųjų namų kiemus, automobilių stovėjimo ir dviračių laikymo vietoms įrengti).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius įgyja tik sumokėjęs savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, administracijos apskaičiuotą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius į valstybės biudžetą ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame (-oje) esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas galimi tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį. Kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir (ar) įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

Apibendrindami teisinį reglamentavimą, informuojame, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkas, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiai gali įgyvendinti galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ir (ar) įrenginius neviršijant kiekvieno statinio ir (ar) įrenginio savininkui ar bendraturčiui išnuomotos valstybinės žemės sklypo dalies ploto, neįskaitant valstybinės žemės sklypo dalies, skirtos naudoti bendrai.

Papildomai informuojame, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamusstatinius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu jų statybai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, iki naujų statinių statybos ir (ar) esamų statinių rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą.

Valstybinės žemės sklypų nuomą reglamentuoja Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9  d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 55 punkte nustatyta, kad žemės nuomos teisės į naudojamą žemės sklypą ar jo dalį perleidimas sprendžiamas laikantis šių reikalavimų:

1. Žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims, kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys) ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Jeigu perleidžiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto valstybinės žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurios nuomos teisė perleidžiama, dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius būtų išskirta perleidžiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga valstybinės žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti kartu su statiniu ar įrenginiu, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši valstybinės žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

2. Gavus nuomininko prašymą perleisti žemės nuomos teisę į visą arba dalį valstybinės žemės sklypo, Naudojamų žemės sklypų administravimo metodikoje nustatyta tvarka atliekant faktinių duomenų patikrinimą vietoje, tikrinama galimybė naudoti statinius ir (ar) įrenginius.

3. Kai patikrinus nustatoma, kad žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai tinkami naudoti ir naudojami, išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę. Tokiu atveju su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku pasirašoma valstybinės žemės nuomos sutartis pagal Taisyklėse nustatytus bendruosius reikalavimus tokioms sutartims.

4. Kai nustatoma, kad žemės sklype (jo dalyje) esantys statiniai ir (ar) įrenginiai atitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalyse nurodytus reikalavimus, išduodamas sutikimas perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę. Tokiu atveju su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma laikantis Taisyklėse nustatytų tokių sutarčių sąlygų ypatumų.

5. Kai atlikus Taisyklių 39.4 papunktyje nurodytus veiksmus nustatoma, kad statiniai ir (ar) įrenginiai netinkami naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir jie neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnio 23, 24 ir 26 dalyse nurodytų reikalavimų, atsiranda Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalies 4 punkte nurodytos pasekmės.

6. Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo dalyje esantys statiniai ir (ar) įrenginiai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo (pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį priskiriami kiemo statiniams, pagalbinio ūkio statiniams ir pan.), valstybinės žemės nuomotojas per 10 darbo dienų, o kai valstybinės žemės nuomotojas yra savivaldybės taryba – artimiausiame tarybos posėdyje, priima sprendimą sutikimo perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį neišduoti; šiuo atveju su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaroma; žemės nuomininkui pasiūloma parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą – pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą suprojektuojant valstybinės žemės sklypą, reikalingą esamiems statiniams ir (ar) įrenginiams su priklausiniais eksploatuoti.

7. Kai nuosavybės teisė į statinius ir (ar) įrenginius, esančius nuomojamame valstybinės žemės sklype, perleidžiama valstybinės žemės nuomininkui neprašant sutikimo perleisti žemės nuomos teisę, naujasis statinių ir (ar) įrenginių savininkas savo iniciatyva kreipiasi į valstybinės žemės nuomos procedūrą vykdančią instituciją dėl valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo. Su naujuoju statinių ir (ar) įrenginių savininku valstybinės žemės nuomos sutartis sudaroma laikantis Taisyklių 55.1–55.6 papunkčių reikalavimų, išskyrus Taisyklių 55.1 papunkčio reikalavimą nuomininkui tinkamai vykdyti įsipareigojimus;

Sutikimas perleisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę išduodamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui;

8. Kai perleidžiamas butas ar kita patalpa daugiabučiame gyvenamajame name, į valstybinės žemės nuomotoją dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės sklypo dalies nuomos teisę kreiptis nereikia.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9  d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 54punktu, valstybinės žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą, kuris duodamas, kai įkeičiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Kai įkeičiamiems statiniams ar įrenginiams (jų dalims) eksploatuoti reikia ne viso išnuomoto žemės sklypo, žemės sklypo dalies, kurią nuomos teise leidžiama įkeisti, dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius būtų išskirta įkeičiamam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurią nuomos teise prašoma įkeisti, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). Sutikimas išduodamas ne ilgesniam kaip 3 mėnesių terminui. Kai valstybinės žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisė įkeičiama paskesniu įkeitimu, prašant išduoti sutikimą, valstybinės žemės nuomotojui pateikiamas pirmesnio kreditoriaus sutikimas.

Apibendrindami teisinį reglamentavimą, informuojame, kad valstybinės žemės nuomininkas įkeisti žemės sklypo (jo dalies) nuomos teisę gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr.260  „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, (toliau – Taisyklės) 53 punkto nuostatomis, žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) duodamas, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta).

Kai išnuomotą valstybinės žemės sklypą, reikalingą įgyvendinti Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymą ir konkrečių laisvųjų ekonominių zonų steigimo įstatymus, planuojama subnuomoti, tačiau sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje tokia galimybė nenumatyta, valstybinės žemės nuomos sutartis pakeičiama šalių susitarimu (nuomininko ar nuomotojo prašymu) – joje įrašoma nuomininko teisė subnuomoti šį išnuomotą valstybinės žemės sklypą.

Apibendrindami teisinį reglamentavimą, informuojame, kad valstybinės žemės nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) kitiems asmenims gali tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. 

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomą aukciono būdu reglamentuoja šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 1 dalis.

2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

3. Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260  „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“.

3.  Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“.

Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 3 punktą, aukcione ar išnuomojami valstybinės žemės sklypai valstybinės žemės patikėtiniui, nurodytam Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte, priėmus sprendimą teikti šiuos patikėjimo teise valdomus valstybinės žemės sklypus išnuomoti aukcione..

Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja:  savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius; centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas; kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise; Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 15 punktu, valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionus vykdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 4 punkto nuostatas, aukcionas vykdomas informacinių technologijų priemonėmis, naudojantis valstybės informacine sistema ar kita informacine sistema, kurią aukciono organizatorius parenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260  „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 87 punktu, naujus žemės sklypus, išnuomojamus aukcione, išsinuomoti turi teisę Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos.

Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 5 punkto nuostatas, atvirieji aukcionai vykdomi, kai dalyvauja visi suinteresuoti ir teisę išsinuomoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą turintys asmenys.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Aukciono organizavimo taisyklės) 26 punktu, aukciono dalyvis, pasiūlęs didžiausią valstybinės žemės sklypo pardavimo kainą arba žemės nuomos mokesčio dydį metams arba mėnesiui, laikomas aukciono laimėtoju. Nustačius aukciono laimėtoją, aukcionas laikomas įvykusiu.

Pagal Aukciono organizavimo taisyklių 27 punkto nuostatas atvirasis aukcionas laikomas įvykusiu ir tada, kai jame dalyvauja vienas aukciono dalyvis. Uždarasis aukcionas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip du aukciono dalyviai.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“,30 punkte reglamentuojama, kad aukcionas laikomas neįvykusiu, kai:

1) aukciono laimėtojo ketinamas įsigyti valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypas viršija Miškų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą leistiną miškų ūkio paskirties žemės plotą.

2) nė vienas aukciono dalyvis už nuomojamą turtą nepasiūlė aukciono sąlygose nustatytos pradinės arba didesnės pagal nurodytą minimalų kainos didinimo intervalą kainos.

3) neįvykdytos kitos aukciono sąlygos.

Informuojame, kad pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Aukciono organizavimo taisyklės) 12.3 ir 12.4 papunkčių nuostatas, aukciono skelbime asmenims, ketinantiems išsinuomoti valstybinės žemės sklypą atvirajame aukcione, nurodoma suma eurais, kurią aukciono dalyvis privalo pervesti į skelbime nurodytą aukciono organizatoriaus banko sąskaitą prieš registruodamasis į aukcioną, kuri negrąžinama, neįskaitoma į valstybinės žemės sklypo nuomos mokestį, išskyrus Aukciono organizavimo taisyklių 20 punkte nustatytus atvejus ir kai nesusirenka minimalus privalomas aukciono dalyvių skaičius (toliau – registravimo mokestis).

Taip pat aukciono skelbime asmenims, ketinantiems išsinuomoti valstybinės žemės sklypą atvirajame aukcione, turi būti nurodoma suma eurais, kurią aukciono dalyvis privalo pervesti į skelbime nurodytą aukciono organizatoriaus banko sąskaitą prieš registruodamasis į aukcioną, skirta užtikrinti, kad aukcioną laimėjęs dalyvis įvykdys Aukciono organizavimo taisyklėse numatytas sąlygas (toliau – garantinis įnašas).

Vadovaujantis Aukciono organizavimo taisyklių 28 punktu, aukciono dalyviams, nelaimėjusiems valstybinės žemės sklypo pardavimo ar nuomos aukciono, dalyviams, laimėjusiems, bet negalintiems sudaryti sandorio pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalias nuostatas, asmenims, sumokėjusiems garantinį įnašą, bet nedalyvavusiems aukcione (nesiūliusiems aukcione jokiosvalstybinės žemės sklypo pirkimo kainos ar žemės nuomos mokesčio dydžio), neįvykus aukcionui ar jį atšaukus, aukciono organizatorius per 5 darbo dienas po aukciono pabaigos grąžina garantinius įnašus (be bankų paslaugų ir operacijų įkainių už garantinių įnašų pervedimą) į jų sąskaitas, nurodytas registruojantisspecialiojoje interneto svetainėje.

Valstybinės žemės sklypo nuomos aukciono laimėtojui sumokėtas pradinis įnašas nėra grąžinamas. Pagal Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. 261 „Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionų organizavimo taisyklių patvirtinimo“, 38 punkto nuostatas, aukciono organizatorius, gavęs informaciją apie pasirašytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, valstybinės žemės sklypo nuomotojui per 5 darbo dienas perveda garantinį įnašą, kuris yra įskaitomas į valstybinės žemės sklypo einamųjų metų žemės nuomos mokestį.

Vadovaujantis Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9  d. nutarimo Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, 53 punktu, nuomininkas subnuomoti valstybinės žemės sklypą kitiems asmenims gali tik gavęs valstybinės žemės nuomotojo sutikimą. Sutikimas subnuomoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį) duodamas, jeigu žemės sklypas subnuomojamas asmeniui, su kuriuo sudaryta statinių ar įrenginių (jų dalies), kuriems eksploatuoti žemės sklypas išnuomotas, nuomos ar kito naudojimo sutartis ne ilgiau kaip 5 metams, ir valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo įsipareigojimus pagal nuomos sutartį. Kai išnuomotam statiniui ar įrenginiui (jo daliai) eksploatuoti reikia tik žemės sklypo dalies, subnuomojamos žemės sklypo dalies dydis nustatomas pagal Taisyklių 12.3–12.5 papunkčių ir 13 punkto nuostatas. Pateikti valstybinės žemės nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame pagal Taisyklių 12.3 ir 12.4 papunkčius būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga ir prašoma subnuomoti žemės sklypo dalis, įpareigojamas valstybinės žemės nuomininkas (jeigu pagal pridėtą prie valstybinės žemės nuomos sutarties žemės sklypo planą ši žemės sklypo dalis negali būti nustatyta). 

Pažymėtina, kad aukciono būdu nuomojamo valstybinio žemės sklypo naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus nustato aukciono organizatorius.

Aukciono būdu išnuomoto valstybinės žemės sklypo aukciono laimėtojas privalo žemės sklypą naudoti pagal nustatytą žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą bei aukciono organizatoriaus nustatytas žemės sklypo naudojimo sąlygas ir kitus apribojimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Civilinio kodekso 6.565 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai nuomojama kitokios paskirties žemė, žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomininko reikalavimu gali būti nutraukta apie tai iš anksto pranešus nuomotojui ne vėliau kaip prieš du mėnesius.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės nuomotojo reikalavimu, jeigu: 1) valstybinės žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje ir ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos;

2) valstybinės žemės nuomininko iniciatyva keičiama pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio straipsnio 26 dalyje ir šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytus atvejus, ir valstybinės žemės nuomininkas, gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą, šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, nuo įspėjimo gavimo dienos. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami pagrindinė žemės sklypo naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, Vyriausybės nustatyta tvarka šio įstatymo 23 straipsnio 8 dalyje nustatytu atveju turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime;

3) valstybinės žemės nuomininkas naudoja statinius ir (ar) įrenginius ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį ir gavęs valstybinės žemės patikėtinio įspėjimą šio pažeidimo nepašalina per 2 metus arba 5 metus, kai vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu turi būti rengiamas vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentas, ar nepateikia valstybinės žemės patikėtiniui dokumento, patvirtinančio statybos užbaigimą, ar nesutinka mokėti šio straipsnio 26 dalies 1 punkte nurodyto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Apie valstybinės žemės patikėtinio sprendimą įspėti valstybinės žemės nuomininką dėl statinių ir (ar) įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį kaimo gyvenamojoje vietovėje informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl statinių ar įrenginių naudojimo ne pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į statinių ir įrenginių būklę, buvusią įspėjimo dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo metu. 

Valstybinės žemės sklypų nuomą mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu reglamentuoja:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinis įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ .

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 50 punktu sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas per 10 darbo dienų nuo valstybinės žemės nuomos sutarties projekto suderinimo su nuomininku bei vadovaujantis pirmiau minėtų taisyklių 54 punktu pasirašo valstybinės žemės nuomos sutartį.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 41 punktu, teisę be aukciono išsinuomoti mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus turi:

1. Sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus.

2. Sodininkų bendrijos – bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypus, naudojamus bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 45 punktu, sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys, mėgėjų sodo teritorijoje pageidaujantys išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, Nacionalinei žemės tarnybai pateikia šiuos dokumentus:

45.1. prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypą; jame nurodo pageidaujamą valstybinės žemės nuomos terminą ir statinių, esančių išnuomojamame valstybinės žemės sklype (jeigu jų yra), unikalų numerį. Jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti sodininkų bendrija, kitas Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, prašyme išnuomoti valstybinės žemės sklypą nurodoma juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos teisinė forma, pavadinimas, kodas ir buveinė;

45.2. asmens tapatybės patvirtinimo dokumento kopiją, jeigu valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti fizinis asmuo;

45.3. užsienio juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos registravimo dokumento arba jį atitinkančio dokumento kopiją, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, įsteigę Lietuvoje atstovybę ar filialą (jeigu išnuomoti valstybinės žemės sklypą prašo užsienio juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija);

45.4. sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimą dėl bendrojo naudojimo valstybinės žemės sklypo, naudojamo bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai, išnuomojimo, jeigu šį valstybinės žemės sklypą pageidauja išsinuomoti sodininkų bendrija;

45.5. dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu jame nėra statinių;

45.6. savo lėšomis parengtą išnuomojamo valstybinės žemės sklypo planą;

45.7. paveldėjimo teisės liudijimo kopiją, jeigu išsinuomoti valstybinės žemės sklypą pageidauja mirusio asmens, kuriam buvo suteiktas valstybinės žemės sklypas, įpėdiniai.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Valstybinės žemės sklypai laikiniems statiniams statyti ir eksploatuoti išnuomojami Statybos įstatymo nustatytam tokių statinių naudojimo terminui. Visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypų, išnuomojamų statiniams ar įrenginiams eksploatuoti arba statyti ir eksploatuoti, nuomos terminas nustatomas atsižvelgiant į ekonomiškai pagrįstą statinio ar įrenginio naudojimo trukmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi, Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 49.16 papunkčiu, valstybinės žemės nuomos sutartį per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos savo lėšomis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre turi pareigą valstybinio žemės sklypo nuomininkas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.558, 6.559 ir 6.560 straipsniais valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti keičiama šalių susitarimu, pasikeitus žemės sklypo nuomotojui arba nuomininkui. Nuomos sutartis keičiama gavus nuomininko prašymą /pranešimą apie atsiradusį pagrindą pakeisti sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.562, 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais ir kitais įstatymų nustatytais atvejais kai:

1) sueina nuomos terminas;

2) po žemės nuomininko mirties, jeigu įpėdiniai neperima su nuomos sutartimi susijusių teisių ir pareigų arba įpėdinių nėra;

3) kai juridinis asmuo, kuris buvo žemės nuomininkas, likviduojamas;

4) kai nuomojama žemė parduodama, padovanojama ar kitaip perleidžiama nuomininkui;

5) kai žemės nuomos sutartis nutraukiama CK 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais;

6) šalių susitarimu.

Nuomos sutartis šalių susitarimu nutraukiama gavus nuomininko prašymą nutraukti sudarytą valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 56 punktu žemės nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas išnuomotas atvirajame aukcione arba kai perleidžiami išnuomotame valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys). Jeigu perleidžiamų statinių ar įrenginių (jų dalių) eksploatacijai reikalingas ne visas išnuomotas valstybinės žemės sklypas, nuomininkas privalo pateikti nuomotojui žemės sklypo planą, kuriame būtų išskirta išnuomotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, kurios nuomos teisę prašoma perleisti, ir nustatytas jos dydis.

Vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 49.13 papunkčiu valstybinės žemės nuomos sutartyje visais atvejais nurodoma, kad nuomininkas neturi teisės subnuomoti valstybinės žemės sklypo.

Valstybinės žemės sklypų perdavimą asmenims naudotis neatlygintinai (panaudą) reglamentuoja šie teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos  civilinis kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

4.  Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

5. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“.

Vadovaujantis Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda ir sudaro panaudos sutartis:

1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;

4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

 Žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje bei 17 straipsnyje nurodoma, kad valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis:

• valstybės institucijoms,
• savivaldybėms,
• miškų urėdijai,
• valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms,
• kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms,
• tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms,
• viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais.

Taip pat kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, 2 punkte nurodoma, kad Žemės įstatymo 8 straipsnyje nurodytais atvejais neatlygintinai naudotis gali būti perduodami statiniais ar įrenginiais neužstatyti valstybinės žemės sklypai.

Valstybinės žemės sklypai Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, gali būti perduodami neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje numatytoms funkcijoms (arba veiklai) vykdyti.

Valstybinės žemės sklypo dalys, kai statinys Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti perduodamas neatlygintinai naudoti atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims, nustatomos vadovaujantis Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, 3 punktu. Jame nurodoma,  kad šiuo atveju perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybinės žemės sklypo dalis, kuri nustatoma valstybinės žemės patikėtinio sprendimu, atsižvelgiant į kiekvieno asmens turimą nuosavybės teisės dalį į kurią neįskaitomos statinio priklausinių nuosavybės, patikėjimo teise, panaudos ar nuomos pagrindais asmens turimos dalys.

Valstybinės žemės sklypo dalys, kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti perduodamas neatlygintinai naudoti vienas valstybinės žemės sklypas, nustatomos atsižvelgiant į Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, 3 punkte nurodytus reikalavimus.

Šių Taisyklių 3 punkte nurodoma,  kad tokiu atveju išskiriamos valstybinės žemės sklypo dalys, kurių reikia kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti, ir nustatomas šių dalių plotas.

Tokiu atveju, kai valstybinės žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), pateikiamame naudojamo valstybinės žemės sklypo plane turi būti išskirtos dalys, kurių reikia kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatytas šių dalių plotas.

Valstybinės žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo terminai reglamentuojami Žemės įstatymo 8 bei 17 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad:

• tuo atveju, kai Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau negu iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu.

• tuo atveju, kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą.

Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, nustato valstybinės žemės sklypų (jų dalių), patikėjimo teise valdomų Žemės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybinės žemės patikėtinių, perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatytų valstybinės žemės patikėtinių valdomų valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai naudotis tvarką reglamentuoja kiti teisės aktai. Vadovaujantis pirmiau minėtų taisyklių 11 punktu, kai valstybinės žemės sklypo perdavimas neatlygintinai naudotis gali būti susijęs su valstybės pagalba, kaip numatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnyje, prieš priimdamas sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą valstybinės žemės patikėtinis Valstybės pagalbos priemonės ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonės ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo, pranešimų apie valstybės pagalbą ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 1136 „Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55 ir 55-1 straipsnių nuostatų įgyvendinimo“, nustatyta tvarka teikia pranešimą Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, o ši – Europos Komisijai. Valstybinės žemės patikėtinis sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima tik gavęs Europos Komisijos pritarimą.

Be bendrųjų reikalavimų, nustatytų žemės nuomos (panaudos) sutarties terminams, numatytų Civilinio kodekso 6.549 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnyjenurodyti papildomi reikalavimai išdėstyti Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, 4 punkte. Valstybinės žemės sklypai perduodami neatlygintinai naudotis laikantis šių reikalavimų:

4.1 Jeigu valstybinės žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis laikinam statiniui eksploatuoti, šis sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis nustatytam statinio naudojimo terminui.

Kitais atvejais valstybinės žemės panaudos terminas nustatomas pagal valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, kuri nustatoma pagal patvirtintus statinio ar įrenginio statybos projekto dokumentus, o statinių ar įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., – pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje nurodytus statinio ar įrenginio nusidėvėjimo duomenis, vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta pastatų, statinių ir įrenginių, pastatytų iki 1996 m. sausio 1 d., saugaus naudojimo termino nustatymo tvarka.

Jeigu valstybinės žemės sklype esančio statinio ar įrenginio nustatyta ekonomiškai pagrįsta naudojimo trukmė yra pasibaigusi, tačiau statinys ar įrenginys nėra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro arba nėra kitų duomenų apie statinio ar įrenginio žuvimą (nugriovimą, sugriovimą, sunykimą, sudegimą ir panašiai), gali būti sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis arba pratęsiamas (vieną ar daugiau kartų) jau sudarytos sutarties terminas. Šiuo atveju sudaromos sutarties ar vieno pratęsimo terminas nustatomas ne ilgesnis nei viena dešimtoji dalis nustatytos statinio ar įrenginio ekonomiškai pagrįstos naudojimo trukmės.

4.2. Kai panaudos pagrindais perduodamo valstybinės žemės sklypo ar žemės sklypo dalies reikia panaudos ar nuomos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, valstybinės žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos ar nuomos sutarties terminą.

4.3. Jeigu perduodamas neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypas, kuriame pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma statyti statinius ar įrenginius, valstybinės žemės panaudos terminas nustatomas atsižvelgiant į valstybės interesus ir pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomų statyti statinių ar įrenginių ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę.

Jeigu Savivaldybės žemės sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis laikinam statiniui eksploatuoti, šis sklypas perduodamas neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo  2 straipsnio 4 dalyje nustatytam statinio naudojimo terminui – ne ilgiau kaip 3 metams.

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, nustatytu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje, asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.

Žemės įstatymo 8 straipsnio 1–9 dalyse nurodyta:

 1. Sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, valstybinė žemė perduodama laikinai neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Savivaldybėms, sudarant valstybinės žemės panaudos sutartis, taip pat gali būti perduoti laikinai, iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, bet ne ilgiau negu iki rezervuoto investicinio valstybinės žemės sklypo rezervacijos termino pabaigos, neatlygintinai naudotis rezervuoti investiciniai valstybinės žemės sklypai inžinerinei savivaldybės infrastruktūrai įrengti, sutvarkyti ir (ar) investiciniam valstybinės žemės sklypui vystyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 38 punkto pagrindu. Kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnyje nurodytiems asmenims, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis, perduodami laikinai neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypai, reikalingi šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Kai panaudos pagrindais perduodamas žemės sklypas reikalingas panaudos pagrindais perduotiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, žemės panaudos sutarties terminas negali būti ilgesnis už statinių ar įrenginių panaudos sutarties terminą. Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nustatytiems objektams eksploatuoti tvarką nustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai.

3. Valstybinės žemės sklypus neatlygintinai naudotis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perduoda:

1) savivaldybių tarybos – kai valstybinės žemės sklypai perduoti patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro savivaldybės meras (toliau – meras) arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

2) kituose įstatymuose nurodyti valstybinės žemės patikėtiniai – šių įstatymų nustatytais atvejais, kai valstybinės žemės sklypai jiems perduoti patikėjimo teise;

3) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinė žemė priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas;

4) Nacionalinė žemės tarnyba – visais kitais atvejais. Sprendimą perduoti neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės panaudos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas.

4.Valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma, kad ši sutartis Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Panaudos gavėjui neįvykdžius šios sąlygos, panaudos davėjas turi reikalauti pašalinti sutarties sąlygų pažeidimus arba nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

5. Valstybinė žemė šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, išskyrus tradicines religines bendruomenes ir bendrijas, perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, ir panaudos davėjas turi nutraukti panaudos sutartį prieš terminą.

6. Asmenys, kuriems valstybinės žemės sklypai perduoti neatlygintinai naudotis, negali jų perduoti naudotis kitiems asmenims.

7. Savivaldybės, sudariusios panaudos sandorį, dėl joms patikėjimo teise perduotų valstybinės žemės sklypų, kurie atitinka šio įstatymo 36² straipsnio 9 dalyje nustatytus kriterijus, šio įstatymo 36² straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl šios sutarties teisėtumo patikrinimo ir išvados pateikimo. Sandoriai Nekilnojamojo turto registre registruojami tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą apie sandorio atitiktį teisės aktų reikalavimams (nesant trūkumų) ir galimybę jį registruoti.

8. Jeigu perduota neatlygintinai naudotis valstybinė žemė paimama naudoti visuomenės poreikiams, valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama prieš terminą, žemės sklype esančių statinių bei želdinių vertė ir dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai žemės naudotojams atlyginami pagal šio įstatymo 47 straipsnį arba pagal Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymą. Valstybinės žemės panaudos sutartis nutraukiama šio įstatymo 47 straipsnyje arba Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatyta tvarka atsiskaičius su žemės naudotoju.

9. Savivaldybėms perdavus neatlygintinai naudotis (suteikus panaudai) joms patikėjimo teise perduotus valstybinės žemės sklypus, valstybinės žemės sklypų panaudos sutarčių sąlygų vykdymą prižiūri ir kontroliuoja savivaldybės. Savivaldybės, nustačiusios, kad panaudos gavėjas nevykdo sutarties sąlygų, inicijuoja panaudos sutarties nutraukimą įstatymų nustatyta tvarka arba taiko kitus įstatymų nustatytus šalių teisių ir interesų gynimo būdus.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 10 straipsnio dalyje reglamentuojama tvarka, kai žemės sklypas asmeniui perduodamas neatlygintinai naudotis valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu, pasirašant perdavimo–priėmimo aktą. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo patikėjimo teise šio straipsnio 2 ir 6 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia ir pasirašo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas viešojo administravimo funkcijas vykdančiame Nacionalinės žemės tarnybos padalinyje vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas. Kai valstybinės žemės sklypas perduodamas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 ir 5 dalyse nurodytiems subjektams, priėmimo–perdavimo aktą parengia Vyriausybė ir jį pasirašo Vyriausybės įgaliotas asmuo. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis per 3 mėnesius nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos neįregistruoja patikėjimo teisės į valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas priima sprendimą arba Vyriausybė priima nutarimą dėl šio patikėtinio patikėjimo teisės pasibaigimo dėl konkretaus žemės sklypo ir nuo šio Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimo arba Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos valstybinės žemės sklypo patikėtiniu laikoma Nacionalinė žemės tarnyba.

     Patikėjimo teise savivaldybėms perduodama valstybinės žemės teritorija, esanti miestų ir miestelių teritorijų ribose, kuriose nesuformuoti žemės sklypai, yra identifikuojama priėmimo–perdavimo akte, nurodytame šio straipsnio 4 ir 10 dalyse, ir Žemės informacinėje sistemoje. Suformavus naujus valstybinės žemės sklypus, kurie patenka į priėmimo–perdavimo akto priede nurodytą valstybinės žemės teritoriją, savivaldybės apie šiuos valstybinės žemės sklypus turi paskelbti savo interneto svetainėse ir nurodyti patikslintą nesuformuotos valstybinės žemės plotą. Valstybinės žemės sklypo patikėtinis per 3 mėnesius nuo naujo valstybinės žemės sklypo suformavimo miestų ir miestelių teritorijų ribose turi įregistruoti patikėjimo teises į valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.

Jei žemės panaudos sutartis atnaujinama (pratęsiama), žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktas nesurašomas.

Be bendrųjų reikalavimų, taikomų sudaromoms valstybinės žemės panaudos sutartims, Žemės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad valstybinės žemės panaudos sutartyje turi būti numatoma privaloma sąlyga sudaromoms sutartims: Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka per 3 mėnesius nuo jos sudarymo dienos turi būti panaudos gavėjo lėšomis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1428 „Dėl Valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis taisyklių patvirtinimo“, 10.15 papunktyje nurodyta, kad panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis per 3 mėnesius nuo valstybinės žemės panaudos sutarties sudarymo dienos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre juridinį faktą apie sudarytą panaudos sutartį.

Panaudos sutartys gali būti keičiamos ir papildomos vadovaujantis Civilinio kodekso bendraisiais reikalavimais, taikomais sutarties  pakeitimams. Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja, jeigu jie sudaryti raštu ir nustatytąja tvarka pasirašyti abiejų šalių.

Civilinio kodekso6.641 straipsnio, Žemės įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais reglamentuojama tvarka, kada nutraukiamos valstybinės žemės panaudos sutartys. Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, sutartis panaudos davėjo reikalavimu nutraukiama prieš terminą, jeigu panaudos gavėjas naudojasi žemės sklypu ne pagal sutartyje nurodytas sąlygas, perduoda žemės sklypą naudotis trečiajam asmeniui, nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypas, jeigu pagal parengtą naują arba pakeistą ir nustatyta tvarka patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą šis žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, taip pat jeigu parduodami valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys statiniai pagal disponavimą valstybės ir savivaldybės turtu reglamentuojančius teisės aktus, jeigu panaudos gavėjas savo lėšomis per 3 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos neįregistravo sutarties Nekilnojamojo turto registre arba panaudos davėjo reikalavimu nepašalino sutarties sąlygų pažeidimo. Sutartis gali būti nutraukiama ir kitais Civilinio kodekso, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Panaudos gavėjas turi teisę nutraukti panaudos sutartį, apie tai įspėjęs kitą šalį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. 

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas juridinis faktas išregistruojamas, jeigu pateikiami įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys, kad juridinis faktas pasibaigė. Įregistruoti juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, išregistruojami atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše panaikinant žymą.

Asmuo, norintis Nekilnojamojo turto registre išregistruoti juridinį faktą dėl sudarytos nekilnojamojo daikto nuomos (panaudos) sutarties, turi paduoti prašymą bet kuriame Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje. Kartu su prašymu reikia pateikti įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą šalių susitarimą dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nuomos (panaudos) sutarties nutraukimo, priimto sprendimo ar teismo sprendimą, patvirtinantį nuomos (panaudos) sutarties galiojimo pasibaigimą.