Istorija

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) LR Vyriausybės nutarimu buvo įkurta 2001 m. liepos mėn., sujungus Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie LR Vyriausybės. NŽT pavaldumas buvo priskirtas Žemės ūkio ministerijai.

Nuo 2010 m. liepos 1 d., panaikinus apskričių viršininkų administracijas, apskričių viršininkų administracijų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu, buvo perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, kurioje šioms funkcijoms vykdyti buvo įsteigti 48 visoje Lietuvoje veikiantys teritoriniai žemėtvarkos skyriai.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. lapkričio 23 d. įsakymu patvirtintus atnaujintą NŽT struktūrą, nuo 2012 m. balandžio 2 d. NŽT Elektrėnų ir Trakų bei Lazdijų ir Druskininkų skyriai pradėjo veikti kaip savarankiški NŽT padaliniai, ir nuo tada NŽT sudarė 50 teritorinių skyrių ir centrinis padalinys Vilniuje.

Vidinės struktūrinės NŽT pertvarkos buvo atliktos 2014 m. ir 2017 m.

Nuo 2023 m. sausio mėn. pasikeitė NŽT  pavaldumas – įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija, kuri  tapo atsakinga už žemės valdymo ir naudojimo politikos formavimo klausimus.

Nuo 2024 m. sausio 1 d., atlikus NŽT reorganizaciją, neliko teritorinių NŽT padalinių tinklo (50-ties teritorinių skyrių). Vietoj jų buvo suformuoti penki regioniniai (apygardų) NŽT žemės tvarkymo ir administravimo skyriai: Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Vilniaus.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. dalis NŽT funkcijų buvo perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei savivaldybėms.