Taikos sutarčių sudarymo tvarka

Kur kreiptis dėl taikos sutarties sudarymo su NŽT?

Siekiant užbaigti civilinį ar administracinį ginčą taikos sutartimi, dėl taikos sutarties su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (NŽT)  sudarymo galima kreiptis keliais būdais. Visų pirma siūloma kreiptis į byloje NŽT atstovaujantį asmenį arba siųsti prašymą dėl taikos sutarties sudarymo į NŽT centrinį padalinį, adresu Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius. Taip pat tokį prašymą galima siųsti ir el. paštu [email protected]. Įteikiant arba siunčiant pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, kartu reikia pridėti ir taikos sutarties projektą.

Kas NŽT svarsto taikos sutarčių sudarymo klausimus?

Taikos sutarčių sudarymo klausimus, pagal NŽT vidaus taisykles, svarsto NŽT komisija probleminiams klausimams spręsti (Komisija). Komisijos posėdžiai yra uždari. Juose dalyvauja tik Komisijos nariai, Komisijos posėdžio sekretorius, atsakingi darbuotojai ir kviestieji asmenys. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jei posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių. Komisijos sprendimas pritarti taikos sutarties sudarymui priimamas 2/3 Komisijos narių, dalyvaujančių posėdyje, balsų dauguma. Kiekvienas Komisijos narys turi vieną balsą. Balsavimo metu Komisijos nariai negali susilaikyti nuo sprendimo priėmimo. Apsvarsčiusi taikos sudarymo klausimą Komisija savo siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo teikia NŽT direktoriui.

Kas priima sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo?

Galutinį sprendimą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo priima NŽT direktorius, atsižvelgęs į Komisijos siūlymą dėl taikos sutarties sudarymo arba nesudarymo.

Kokiais atvejais sprendimas dėl taikos sutarties priimamas be NŽT komisijos probleminiams klausimams spręsti?

Be svarstymo Komisijoje sprendimas dėl taikos sutarties sudarymo gali būti priimtas šiais atvejais:

• jei byloje skundžiami NŽT priimti sprendimai (atsakymai į skundus, prašymus) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK) ar teismo prašoma įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti skundą ar prašymą, nekeliant kitų reikalavimų, ir su taikos sutarties sąlygomis sutinka sprendimą priėmęs ar atsakymą į prašymą ar skundą pateikęs administracijos padalinys;
• kai taikos sutartis sudaroma byloje dėl skolos valstybės biudžetui ar įsiskolinimo už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus priteisimo, termino skolai valstybės biudžetui ar įsiskolinimui už išsimokėtinai įsigytus valstybinės žemės sklypus sumokėti atidėjimo ir (ar) išdėstymo, ir (ar) ieškinio senaties termino taikymo palūkanoms ir delspinigiams;
• kai kita bylos šalis sutinka su NŽT pareikštais reikalavimais ar NŽT priimtais sprendimais, kuriuos ginčija teisme, arba atsisako reikalavimų NŽT atžvilgiu, ir taikos sutartimi iš esmės yra sprendžiami tik bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, išskyrus atvejus, kai taikos sutartimi NŽT įsipareigoja apmokėti kitos bylos šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas;
• kai taikos sutartis sudaroma byloje, kurioje pareikšti prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimai dėl žemės sklypo (jo dalies), priskirtino (priskirtinos) neprivatizuojamai žemei pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, grąžinimo valstybei, kai taikos sutartimi siūlomi spręsti restitucijos taikymo klausimai atitinka tos kategorijos byloms taikomą teisminę praktiką ir kitais atvejais.

Kokiais atvejais neverta kreiptis dėl taikos sutarties?

Komisija nesvarsto taikos sutarties sudarymo klausimo, kai kyla pagrįstų abejonių dėl taikos sutarties sąlygų. Tikrai neverta kreiptis dėl taikos sutarties tais atvejais, kai yra aiškiai suformuota teismų praktika analogiškose bylose ir ji priešinga siūlomoms taikos sutarties sąlygoms. Taip pat neverta kreiptis dėl taikos ir tuomet, kai taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Komisija nesvarsto taikos sutarties sudarymo dar ir tais atvejais, kai šalis taikos sutartimi tik reikalauja, kad NŽT sutiktų su jos reikalavimams, bet nesiekia išspręsti ginčo kompromisų ar nuolaidų būdu. Neverta kreiptis dėl taikos sutarties, jei nesate pasirengę kompromisams ir nuolaidoms.

Kokių principų laikomasi priimant sprendimus dėl taikos sutarties?

Sudarant taikos sutartį, laikomasi šių principų:

• taikos sutarties sąlygos turi būti aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat jos negali būti sąlyginės;
• taikos sutartyje turi būti numatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka;
• taikos sutartyje turi būti nurodytos taikos sutarties įsigaliojimo, patvirtinimo, jos nevykdymo pasekmės;
• taikos sutartimi gali būti abipusių nuolaidų būdu prisiimti įsipareigojimai, kuriais būtų užtikrinamas viešasis interesas ir nebūtų pažeisti valstybės (Vyriausybės) ir (ar) NŽT teisės ir teisėti interesai;
• taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai turi užtikrinti, kad tokiu būdu bus išvengta didesnės žalos valstybei, negu taikos sutarties nesudarius;
• taikos sutarties sudarymo galimybė svarstoma bylose, susijusiose su individuliais administraciniais aktais, valstybinės žemės sandorių vykdymu, darbo ginčais, civiline atsakomybe ir piniginiais ieškiniais dėl viešojo intereso gynimo, ir kitose bylose, taip pat vykdymo proceso metu. Taikos sutarties sudarymo galimybė vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, kompleksiškai įvertinus bylos aplinkybes bei susiklosčiusią faktinę situaciją, teismų praktiką tos kategorijos bylose, materialines ir proceso teisės normas.