Valstybinės žemės panauda: ne kiekviena viešoji įstaiga turi teisę ją gauti
Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) atlikdama valstybinės žemės patikėtinių veiklos kontrolę ir teikdama konsultacijas pastebi, kad savivaldybės, perduodamos valstybinę žemę miestuose ir miesteliuose kitiems subjektams neatlygintinai naudotis (panaudai), vis dar daro klaidų.
Valstybinės žemės panaudos sutartis suteikia teisę konkrečiam subjektui tam tikrą laiką neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypu. Tačiau tokia galimybė nėra universali, o subjektai, norintys naudotis valstybinės žemės sklypu neatlygintinai, privalo atitikti tam tikrus teisės aktuose nustatytus kriterijus.
Teisės aktai aiškiai apibrėžia, kam gali būti perduota valstybinė žemė neatlygintinai ja naudotis. Žemės įstatyme taip pat yra nustatytas baigtinis subjektų, kuriems valstybinė žemė gali būti suteikiama panaudai, sąrašas. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju būtina atsakingai įvertinti, ar prašymą pateikęs juridinis asmuo gali būti valstybinės žemės panaudos gavėjas.
Valstybinė žemė perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Panaudos teise valstybinė žemė gali būti perduodama valstybės institucijoms, savivaldybėms, miškų urėdijai, valstybinių rezervatų direkcijoms, valstybinių parkų direkcijoms, kitoms iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomoms įstaigoms, taip pat Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kuriems valstybės turtas (statiniai ar įrenginiai) perduotas panaudos pagrindais neatlygintinai naudotis. Valstybinę žemę neatlygintinai naudotis gali būti perduota tradicinėms religinėms bendruomenėms ir bendrijoms bei tam tikroms viešosioms įstaigoms
NŽT pažymi, kad praktikoje dažniausiai pasitaiko pažeidimų dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis būtent viešosioms įstaigoms.
Atkreipiame dėmesį, kad ne su kiekviena viešąja įstaiga gali būti sudaroma valstybinės žemės panaudos sutartis. Viena iš esminių sąlygų yra įstaigos priskyrimas viešojo sektoriaus subjektui pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą. Paprastai tai reiškia, kad lemiamą poveikį jai turi daryti valstybė, savivaldybė ar kiti viešojo sektoriaus subjektai. Kitaip tariant, vien tik faktas, kad juridinis asmuo yra viešoji įstaiga, dar nesuteikia teisės į neatlygintiną valstybinės žemės naudojimą ir vien prašymo, net ir pagrįsto visuomenei naudingomis funkcijomis, taip pat nepakanka.
Taigi galimybė naudotis valstybine žeme turi būti grindžiama aiškiais teisės aktų reikalavimais. Todėl prieš valstybinės žemės patikėtiniui priimant sprendimą dėl valstybinės žemės perdavimo neatlygintinai naudotis konkrečiam subjektui reikalinga įvertinti subjekto teisinę formą, steigimo dokumentus, valdymo struktūrą, atliekamas funkcijas.
Patikimą informaciją apie juridinio asmens statusą, jo steigėjus, valdymo organus ar kitų subjektų daromą įtaką, taip pat vykdomas funkcijas, galima rasti įstaigos įstatuose, nuostatuose bei Juridinių asmenų registre. Šie duomenys leidžia objektyviai įvertinti, ar subjektas atitinka sąlygas naudotis valstybine žeme panaudos pagrindais.