Nematoma, bet nepakeičiama: GIS technologijos keičia mūsų kasdienybę
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojai Tarptautinę geografinių informacinių sistemų (GIS) dieną paminėjo Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės analitiko Sauliaus Urbano paskaita apie valstybinių erdvinių duomenų vystymą ir ateitį.
Geografinės informacinės sistemos šiandien yra neatsiejama daugelio mūsų kasdienio gyvenimo sričių dalis. Nors dažnai jų tiesiogiai nepastebime, GIS technologijos padeda planuoti miestus, valdyti transporto srautus, užtikrinti inžinerinių tinklų veikimą, organizuoti sveikatos priežiūros paslaugas ir priimti daugybę kitų sprendimų kasdieniame gyvenime.
GIS galima palyginti su gyvu organizmu, kuris nuolat auga ir vystosi. Kaip ir kiekvienam organizmui, jam būtinas tinkamas „maistas“ – kokybiški duomenys.
„Kokybiški erdviniai duomenys yra pagrindas, kuriuo remiasi daugybė valstybės informacinių sistemų ir skaitmeninių sprendimų. NŽT vaidmuo yra užtikrinti, kad naudotojus pasiektų patikimi, aktualūs ir tarpusavyje suderinami valstybiniai erdviniai duomenys bei žemėlapiai. Kuo kokybiškesni šie duomenys, tuo tikslesnė analizė ir patikimesni sprendimai, darantys tiesioginę įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui“, – pabrėžia NŽT Erdvinių duomenų vystymo ir geodezijos skyriaus vedėja Jūratė Bojarunienė.
Lietuvoje erdviniams duomenims atnaujinti naudojami ortofotografiniai žemėlapiai, lazerinio skenavimo duomenys, palydoviniai vaizdai ir bepiločių orlaivių nuotraukos. Kasmet ortofotografiniais žemėlapiais atnaujinami maždaug trečdalio Lietuvos teritorijos duomenys, o lazeriniu skenavimu – apie šeštadalio teritorijos duomenys.
„Erdvinių duomenų ateitis susijusi ne tik su vis didesniu jų tikslumu, bet ir su gebėjimu skirtingus duomenų šaltinius sujungti į bendrą, tarpusavyje suderintą sistemą. Aerofotografavimo, lazerinio skenavimo ir palydovinių stebėjimų duomenų integravimas atveria naujas galimybes kurti trimačius teritorijų modelius, stebėti pokyčius ir priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Svarbu, kad šios galimybės būtų prieinamos tiek valstybės institucijoms, tiek savivaldai, verslui ir visuomenei“, – teigia Aplinkos ministerijos Kadastro ir erdvinių duomenų politikos grupės analitikas Saulius Urbanas.
Nuo 2027 m. planuojama intensyvinti nuotolinių duomenų rengimą, derinant aerofotografavimą ir lazerinį skenavimą. Miestų teritorijoms numatoma rengti itin detalius, 10 cm raiškos tikruosius ortofotografinius žemėlapius. Tokie duomenys sudarytų sąlygas tiksliau modeliuoti urbanizuotas teritorijas, vertinti pastatų aukštį, inventorizuoti želdynus ir tikrinti statybų bei teritorijų planavimo reikalavimų laikymąsi.
Svarbus vaidmuo šioje srityje tenka Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūrai ir Lietuvos erdvinės informacijos portalui geoportal.lt, kuriame galima rasti, peržiūrėti ir atsisiųsti įvairius valstybinius erdvinių duomenų rinkinius. Šie duomenys naudojami valstybės informacinėse sistemose, savivaldybių veikloje, verslo sprendimuose ir visuomenei skirtose elektroninėse paslaugose.
GIS technologijos yra kiekviename mūsų žingsnyje
GIS technologijų ištakos siekia XX a. septintąjį ir aštuntąjį dešimtmečius. 1970 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurta viena pirmųjų GIS programų, o devintajame dešimtmetyje šios technologijos pradėjo sparčiai plisti komerciniame sektoriuje. Lietuvoje GIS raidos pradžia siejama su 1992 metais.
Tradiciškai GIS apibrėžiama kaip informacinė sistema, skirta erdvinei ir aprašomajai informacijai tvarkyti. Paprasčiau tariant, tai technologija, leidžianti tiksliai atvaizduoti Žemę, jos objektus ir jų tarpusavio ryšius.
GIS suteikia galimybę ne tik fiksuoti esamą situaciją, bet ir analizuoti istorinius duomenis, modeliuoti ateities scenarijus bei prognozuoti pokyčius. Todėl šios technologijos šiandien plačiai naudojamos projektavimo, mokslo, viešojo valdymo ir duomenų analizės srityse ir padeda atsakyti į daugybę praktinių klausimų.
GIS veikimas grindžiamas struktūruotu pasaulio vaizdu, kuriame grafiniai ir atributiniai (aprašomieji) duomenys suskirstomi į teminius sluoksnius. Juos galima nagrinėti atskirai arba derinti tarpusavyje, taip atliekant sudėtingą analizę, lyginant skirtingų rūšių informaciją ir kuriant tikslius modelius. Duomenims vaizduoti naudojami vektoriniai, rastriniai ir paviršiaus modeliai, kurių pasirinkimas priklauso nuo konkretaus analizės tikslo.
Pastaraisiais metais GIS technologijų plėtrai vis didesnę įtaką daro dirbtinis intelektas. Jis leidžia gerokai sparčiau apdoroti didelius erdvinių duomenų kiekius, automatizuoti analizę ir kurti vis tikslesnius teritorijų modelius.
Dirbtinio intelekto metodai jau naudojami miestų plėtrai modeliuoti, transporto srautams prognozuoti, klimato pokyčiams analizuoti ir teritorijų objektams atpažinti. Procesai, kuriems anksčiau reikėdavo daug rankinio darbo, šiandien gali būti atliekami automatiškai – algoritmai per kelias minutes gali suklasifikuoti didžiulius teritorijų plotus, o jų tikslumas, priklausomai nuo taikomo metodo ir duomenų, gali siekti 86 proc. ir daugiau.
Vis dėlto technologijų pažanga neatsiejama nuo duomenų kokybės. Dirbtinio intelekto modeliai ir verslo analitikos įrankiai gali pateikti patikimus rezultatus tik tada, kai jiems naudojami tikslūs, aktualūs ir tinkamai parengti duomenys. Didėjant automatizavimo mastui, ypač svarbus tampa ir skirtingų duomenų šaltinių suderinamumas.
Norintiems daugiau sužinoti apie geografines informacines sistemas siūlome peržiūrėti Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto vaizdo įrašą „Kartografija ir geografinės informacijos sistemos (GIS) – kas tai?“.
Atnaujinimo data: 2026-11-19
Taip pat skaitykite:
Matininkų ir geodezininkų kvalifikacijos kėlimo kursai
Valstybinės žemės nuomos ir pardavimo aukcionai: dažniausi užduodami klausimai
