Geriau sava nei skolinta. Kaip ūkininkas Kęstutis įsigijo valstybinės žemės?
Ūkininkui svarbu ne tik kiek hektarų jis dirba, bet ir kiek iš jų yra jo paties. Nuosava žemė suteikia daugiau stabilumo, o kai pavyksta šalia turimų laukų įsigyti dar vieną nedidelį sklypą, galima ne tik padidinti dirbamą plotą, bet ir patogiau susidėlioti ūkio masyvą. Naujausiame AGRO REIDAS reportaže lankomės Radviliškio rajone, Vėriškių kaime, kur ūkininkas Kęstutis Andrijauskas pasakoja apie savo patirtį įsigyjant valstybinės žemės sklypą.
Ūkininkas pasinaudojo galimybe įsigyti 47 arų valstybinės žemės sklypą. Iš pirmo žvilgsnio toks plotas nėra didelis, tačiau ūkyje, kuriame svarbus kiekvienas hektaras ir patogi laukų geografinė padėtis, net ir keliolika arų yra labai reikalingas ir naudingas plotas, ypač, kuomet jis ribojasi su jau turima nuosava žeme.
Ši galimybė ūkininkams atsirado tik nuo šių metų sausio. Būtent tada pradėta parduoti iki 3 hektarų žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypus. Be to, įsigydami valstybės žemę ūkininkai prisideda ir prie šalies gynybos, nes 80 proc. už parduotą žemę gautų pajamų skiriama Lietuvos gynybai.
„Kiekvieno lietuvio šventa pareiga dirbti savo žemę“, – sako Kęstutis. Ūkininkas pasakoja, kad valstybinės žemės įsigijimo procesas nebuvo toks sudėtingas, kaip atrodė iš pradžių. Dokumentus jis tvarkė atvykęs tiesiai į Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) Radviliškio skyrių, kur su NŽT specialistų pagalba pateikė prašymą, sutvarkė reikalingus dokumentus, o galiausiai sandorį patvirtino pas notarą.
Ūkininkas Kęstutis Andrijauskas internetu nesinaudoja, todėl pasirinko jam patogiausią būdą. Tačiau šiandien prašymą dėl valstybinės žemės įsigijimo galima pateikti ne tik atvykus į NŽT, o elektroniniu būdu. Prašymą ūkininkai gali pateikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), pasirinkus paslaugą „Žemės pardavimas“, Elektroninius valdžios vartus (epaslaugos.lt), el. paštu, per ePristatymo sistemą ar paštu. Taigi, valstybinės žemės įsigijimo procesą galima pradėti pasirinkus kiekvienam individualiai patogiausią būdą.
Tačiau prieš teikiant prašymą pirmiausia verta pasižiūrėti, ar konkretus sklypas apskritai gali būti parduodamas. Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Parduodamas sklypas turi būti ne didesnis kaip 3 hektarai, skirtas dirbamai žemei, ne statyboms ar plėtrai, nerezervuotas valstybės poreikiams ir nesiriboti su valstybiniais miškais. Taip pat svarbu, kad pirkėjas tą sklypą teisėtai naudotų arba kad jis ribotųsi su pirkėjui priklausančia žemės ūkio paskirties žeme. Jeigu šie reikalavimai atitinkami, galima pradėti įsigijimo procedūrą. NŽT įvertina, ar sklypas gali būti parduodamas, atliekamas individualus turto vertinimas, parengiama pirkimo – pardavimo sutartis, atliekamas atsiskaitymas, o galutinis sandoris patvirtinamas notaro.
Norint įgyvendinti sandorį svarbu, kad fizinis asmuo turi atitiktų keletą labai svarbių reikalavimų: būti ūkininkas ir turėti bent trejų metų ūkininkavimo patirtį arba turėti profesinį pasirengimą ūkininkauti. Taip pat vertinamos iš žemės ūkio veiklos deklaruotos paskutinių 3 metų pajamos. Bendra pirkėjo ir su juo susijusių asmenų turima žemės ūkio paskirties žemė negali viršyti 500 hektarų, o iš valstybės vienam pirkėjui galima įsigyti iki 21 hektaro žemės.
Pasitaiko situacijų, kai tuo pačiu sklypu susidomi ne vienas ūkininkas. Tokiu atveju pirmiausia vertinama, ar kuris nors pretendentas valstybinę žemę perka pirmą kartą. Jei tokių pirkėjų nėra, pirmenybė teikiama tam, kuris nuosavybės teise turi mažiau žemės. Jeigu ir tai nepadeda nustatyti pirkėjo, gali būti rengiamas uždaras aukcionas.
Kęstučio istorija gerai parodo, kad verta atkreipti dėmesį ne tik į didelius žemės plotus. Kartais ir 47 arai gali turėti nemažą reikšmę, ypač jeigu sklypas yra šalia jau dirbamos žemės. Tokiu atveju galima ne tik padidinti nuosavos žemės dalį ūkyje, bet ir racionaliau išnaudoti turimus laukus.
O ūkininko Kęstučio paklausus kas ūkininkui geriau – nuomotis žemę ar, atsiradus galimybei, investuoti į savą? Kęstutis savo pasirinkimu neabejoja. Jo manymu, nuosava žemė yra ilgalaikė investicija į ūkį, o galimybę prisidėti šalia esančią žemę verta bent jau įvertinti.
Kaip Kęstučiui sekėsi įsigyti 47 arų sklypą, kokius dokumentus reikėjo sutvarkyti ir ką jis patartų kitiems ūkininkams, svarstantiems apie valstybinės žemės įsigijimą žiūrėkite naujausiame AGRO REIDAS reportaže „YouTube“ kanale.
Daugiau informacijos dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo rasite NŽT interneto svetainėje.
Agro Žmonės informacija (nuorodą į originalų straipsnį rasite čia).
Atnaujinimo data: 2026-08-26
Taip pat skaitykite:
Ką verta žinoti teikiant prašymą NŽT
NŽT kviečia teikti kandidatūras Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui
Auga klientų pasitikėjimas Nacionaline žemės tarnyba
NŽT viešina naujausius LiDAR duomenis: dalį Lietuvos teritorijos galima matyti dar detaliau
Kaip nustatoma kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo kaina?