Prašymo įveisti mišką ne miško žemėje pateikimas, nagrinėjimas ir sprendimo įveisti mišką ne miško žemėje priėmimas ir registravimas, įsigaliojus miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis

Pagal Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritoriniai skyriai (toliau – Teritoriniai skyriai), išduoda Aprašo 2 priede nustatytos formos sprendimus dėl miško įveisimo ne miško žemėje (toliau – sprendimas (-ai)).

1.           Prašymo įveisti mišką ne miško žemėje pateikimas

Pagal Aprašo 5 punktą, privačios žemės savininkas, ketinantis ne miško žemėje įveisti mišką (toliau – žemės savininkas), Teritoriniam skyriui turi pateikti Aprašo 1 priede nurodytos formos prašymą (toliau – prašymas) ir Aprašo 5 punkte nurodytus dokumentus.

Kai žemės plotas, kuriame planuojama įveisti mišką:

-  10 ha ir mažesnis, su prašymu pateikiama žemės sklypo (toliau – žemės sklypas) plano
M 1:10 000 arba M 1:5000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis ketina įveisti mišką, kopija;

-   didesnis kaip 10 ha, žemės savininkas parengia kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje (Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka) ir prašyme nurodo Teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo datą ir numerį, kuriuo patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti, arba nurodomas patvirtinto projekto paslaugos numeris Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje.

  Jei žemės sklypas priklauso keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, prašymą turi pateikti visi bendraturčiai. Bendraturčiai, nepageidaujantys jiems nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje įveisti miško, pasirašydami prašymą patvirtina, kad sutinka, jog miškas būtų įveisiamas kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančiose žemės sklypo dalyse. Kai ne visi žemės sklypo bendraturčiai pageidauja įveisti mišką žemės sklype, su prašymu pateikiama žemės sklypo naudojimosi tvarkos kopija.

  Atkreiptinas dėmesys, kad kai žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams ir kai prašymas pasirašytas visų bendraturčių ir su juo yra pateikta žemės sklypo naudojimosi tvarkos kopija, turėtų būti laikoma, kad mišką įveisti siekia tas bendraturtis, kuriam nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje, nurodytoje naudojimosi tvarkoje, pagal pateiktą žemės sklypo planą numatyta įveisti mišką.

2.           Teritorinio skyriaus veiksmai, gavus prašymą

Teritorinis skyrius, atsižvelgdamas į žemės savininko prašymą, visų pirma įvertina planuojamo įveisti miško plotą ir išanalizuoja atitinkamo žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro išrašą (žemės sklypo charakteristiką, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nuosavybės valdymo juridinius faktus, ar nustatyta žemės naudojimosi tvarka ir pan.), informaciją, esančią valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose informacinėse sistemose.

Nustatęs, kad sprendimui priimti trūksta informacijos ar dokumentų, apie tai raštu informuoja žemės savininką, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

Kai žemės sklype planuojamo įveisti miško plotas 10 ha ir mažesnis, Teritorinis skyrius įvertina, ar sprendimui priimti privalomas kitų institucijų ar infrastruktūros valdytojų (savininkų) pritarimas ir ar žemės sklypas yra teritorijose, kuriose miško įveisti nedraudžiama:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu.
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu ir atsižvelgiant į saugomų rūšių augavietes ir radavietes, registruotas Saugomų rūšių informacinėje sistemoje.
3. Vadovaujantis patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendiniais.
4. Nustatytose buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose arba vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (toliau – Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos), Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu  Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai), ir saugomose teritorijose.
5. Vadovaujantis saugomų teritorijų (atkuriamųjų sklypų, biosferos poligonų, biosferos rezervato, draustinių, gamtos paveldo objektų, genetinių sklypų ir valstybinių parkų) nuostatais.

Pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 „Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatai), 3 punktą miško veisimas, tai miško želdinimas ir (arba) žėlimas sklypuose, kuriuose prieš tai miškas neaugo; miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis; miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones.

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 8 punkte nustatyta, kad paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, nustatomas jos plotas ir, atsižvelgiant į jos sąlygas, nuleidžiamas paviršinis vanduo, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai, jų atžalos ir ataugos, taikomos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti, biologinei įvairovei gausinti (įrengiami vandens telkiniai – girdyklos miško gyvūnams, sodinamos nektaringų ir ornitochorinių augalų grupės ir kt.).

Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 10 punkte nustatyta, kad miško želdiniai turi būti sodinami į paruoštą dirvą. Dirva miško želdiniams ruošiama atsižvelgiant į želdavietės sąlygas: ištisai (ariant, frezuojant, kultivuojant) arba iš dalies (išariant vagas, paruošiant aikšteles, formuojant dirvos pakilimus). Laikinai užmirkstančiose želdavietėse želdiniai sodinami į suformuotus dirvos pakilimus. Suplūktose žemės ūkiui naudotose žemėse dirva ruošiama apie 0,7 m pločio juostomis, supurenant dirvožemį ne mažesniu kaip 35–40 cm gyliu.

Dirva gali būti neruošiama, kai miško želdiniai sodinami:

1. užmirkusių, pelkinių nenusausintų augaviečių sklypuose;
2. 20º ir statesniuose šlaituose;
3. Na, Nb, Nc, Nd, Nf augaviečių ne senesnėse kaip pusės metų vėjavartų kirtavietėse, kai buvusio medyno skalsumas buvo ne mažesnis kaip 0,7;
4. sodinant pušies želdinius Kuršių nerijos nacionalinio parko Na ir Ša augavietėse.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 8 ir 10 punktuose nurodytas žemės darbų pobūdis, kuris atliekamas įveisiant mišką, kurį svarbu įvertinti sprendžiant klausimą, ar tokia veikla nedraudžiama teritorijose, kuriose  nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir teritorijose, nurodytose Aprašo 4.2, 4.4 ir 4.5 papunkčiuose.

Taigi, prieš priimdamas sprendimą, Teritorinis skyrius turi vertinti, ar miško įveisimas ir jo metu numatomi atlikti darbai (kaip žemės arimas, kasimas, kultivavimas ir pan.) leidžiami atitinkamose teritorijose ir ar miško įveisimas neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų ir žemės valdos projektų sprendiniams.

Pavyzdžiui, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad:

1. Paruošiant želdavietę miškui želdinti, atsižvelgiant į jos sąlygas, gali būti reikalingos priemonės miško kenkėjų ir grybinių ligų židiniams surasti, naikinti ir jų daromai žalai mažinti. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje draudžiama naudoti trąšas iraugalų apsaugos produktus ne žemės ūkio naudmenose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimą, kai nustatomas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas.

Remiantis tuo, kas nurodyta, darytina išvada, kad jeigu žemės sklypas yra valstybinio gamtinio rezervato buferinės apsaugos zonoje, jame įveisti mišką draudžiama (išskyrus žemės ūkio naudmenose ir (arba) kai nustatytas užkrėtimas kenksmingaisiais organizmais arba aplinkos ministro nustatyta tvarka masinis miško kenkėjų išplitimas).

2. Įveisiant mišką žemės ūkiui naudotose žemėse dirva ruošiama supurenant dirvožemį ne mažesniu kaip 35–40 cm gyliu. SŽNSĮ 61 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad negavus už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimo, gamtos paveldo objektų teritorijose draudžiama kasti ir (ar) arti žemę, vykdyti žemės darbus, perkelti į kitą vietą riedulius, išskyrus atvejus, kai šie darbai susiję su gamtos paveldo objektų atkūrimu, eksponavimu ar tvarkymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad, jeigu žemės sklypas yra gamtos paveldo objekto teritorijoje, miško įveisimas galimas tik tada, jeigu gaunamas už gamtos paveldo objekto teritorijos apsaugą atsakingos institucijos pritarimas.

3. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų 31.1 papunktyje nurodyta, kad vėjalandžių šilagėlių (Pulsatilla patens) buveinėse negali būti įveisiamas miškas esamose retmėse, miško aikštėse, žemyniniuose smėlynuose, išskyrus saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad kai žemės sklypas patenka į atitinkamas Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas, priimdamas sprendimą Teritorinis skyrius turi atsižvelgti į patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

4. Pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas žemės savininkai, valdytojai, naudotojai ir kiti suinteresuoti asmenys, prieš pradėdami veiklą, galinčią sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei, privalo konsultuotis dėl jos leistinumo su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, o negavę rašytinio Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos pritarimo, negali vykdyti patys ar leisti vykdyti kitiems asmenims veiklos, galinčios sukelti grėsmę griežtai saugomos rūšies individams arba rūšies radavietei ar augavietei ir nurodytos griežtai saugomos rūšies radavietės ar augavietės apsaugos reglamente. Jeigu konkrečioje vietoje tokia veikla leidžiama laikantis tam tikrų Aplinkos ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatytų sąlygų, žemės savininkai, valdytojai, naudotojai ir kiti suinteresuoti asmenys privalo jų laikytis.

Pažymėtina, kad Veiklos rūšių, galinčių sukelti grėsmę griežtai saugomų rūšių individams arba rūšių radavietėms ar augavietėms, sąrašo 1 ir 12 punktuose nurodyta, kad žemės įdirbimas (arimas, lėkščiavimas, frezavimas, akėjimas ir kitoks žemės paviršiaus suardymas, persėjimas), taip pat miško ir kitokių sumedėjusios augalijos plotų tvarkymas arba tvarkymo praktikos pasikeitimas, įskaitant miško įveisimą, pavienių medžių sodinimą, pagrindinius, ugdymo, sanitarinius kirtimus, medžių genėjimą, medyno ardų ir pomiškio struktūros keitimą, laikoma veikla, galinčia sukelti grėsmę griežtai saugomų rūšių individams arba rūšių radavietėms ar augavietėms.

Įvertinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad jeigu Teritorinis skyrius nustatys, kad žemės sklype yra saugomos gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, jis turi gauti atitinkamos saugomos teritorijos direkcijos pritarimą.

5. SŽNSĮ 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose, kuriuose yra ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės.

Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu prašoma įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės ūkio naudmenoje ,,ariamoji žemė“, kai šios naudmenos dirvožemio našumo balas didesnis nei 39, ariamosios žemės naudmenose mišką įveisti draudžiama (išskyrus ekologiškai nuskurdintuose gamtinio karkaso teritorijose), kadangi dėl to sumažėtų jos plotas bei galimai pablogėtų dirvožemio savybės.

Darytina išvada, kad žemės ūkio paskirties žemėje esančioje ariamoje žemėje, kurios dirvožemio našumas didesnis nei 39, galima įveisti mišką tik įvertinus, ar teritorija priskiriama ekologiškai nuskurdintoms gamtinio karkaso teritorijoms pagal kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pagal Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį melioruotos žemės savininkai ar kiti naudotojai privalo derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius, taip pat pagal SŽNSĮ 92 straipsnio 2 dalies
5 punktą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka negavus savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto savivaldybės administracijos atstovo pritarimo projektui ar numatomai veiklai, melioruotoje žemėje draudžiama sodinti mišką.

Darytina išvada, kad jeigu prašoma įveisti mišką žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, miško įveisimas nedraudžiamas, jei yra gautas savivaldybės administracijos, kurios valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius patikėjimo teise, pritarimas.

Pagal Aprašo 7 punkto nuostatas, kai savivaldybės administracija pritaria, kad miškas gali būti veisiamas melioruotoje žemėje, ji su atsakymu pateikia drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištrauką ir miško įveisimo technines sąlygas, kurie turi būti Teritorinio skyriaus sprendimo priedais.

Teritoriniai skyriai, vertindami, ar žemės sklype nedraudžiamas miško įveisimas, informacijos gali ieškoti:

1. Lietuvos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt).
2. Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (https://sris.am.lt/portal/startPageForm.action).
3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre (https://stk.am.lt/portal/).
4. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (www.tpdr.lt).
5. Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt).
6. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Biologinės įvairovės duomenų bazėje (www.biomon.lt).

Kai atsakingų institucijų arba infrastruktūros valdytojų (savininkų) pritarime miškui įveisti, kartu pateikiamos (nurodomos) papildomos sąlygos ir (ar) apribojimai miško įveisimo procesui arba jeigu Teritorinis skyrius, vadovaudamasis Aprašo 4 punktu, nustato papildomas sąlygas ir (ar) apribojimus miškui įveisti, šios turi būti išdėstytos sprendime.

Motyvuotas sprendimas išduodamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo žemės savininko prašymo ir Aprašo 5 punkte nurodytų dokumentų pateikimo Teritoriniam skyriui dienos, o gavus atsakingų institucijų arba infrastruktūros valdytojų (savininkų) atsakymus, Teritorinis skyrius žemės savininkui sprendimą išduoda ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo žemės savininko prašymo pateikimo dienos. 

Apraše patvirtintos dokumentų formos turi būti registruojamos:

-  Prašymas dėl miško įveisimo ne miško žemėje (Aprašo 1 priedas) – xxFP (xxJP) registre, pasirenkant rubriką „AP-60 Sprendimų įveisti mišką ne miško žemėje išdavimas“.

-  Sprendimas įveisti mišką ne miško žemėje (Aprašo 2 priedas, DVS parengtas vidaus dokumentas) – xxSM Sprendimų žemės tvarkymo klausimais registre, nurodant Sprendimų žemės tvarkymo klausimais bylą (bylos indeksas – 14.xx.146 / 146 E., Kauno miesto skyriuje - 14.8.134. / 134 E.; Klaipėdos miesto ir Neringos skyriuje - 14.13.143. / 143 E.; Palangos skyriuje -14.16.145. /145 E.; Vilniaus rajono skyriuje - 14.48.147. / 147 E.; Vilniaus miesto skyriuje - 14.49.152. / 152 E.; Druskininkų skyriuje - 14.50.134. / 134 E.; Elektrėnų skyriuje – 14.51.134. / 134 E. ) bei pasirenkant rubriką – „AP-60 Sprendimų įveisti mišką ne miško žemėje išdavimas“.

Žemės savininkui sprendimas teikiamas Teritorinio skyriaus raštu.