Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 110 straipsnio „Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ taikymo formuojant žemės ūkio paskirties žemės sklypus
Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog Įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, sudaro teisines prielaidas šiame įstatyme nurodytas teritorijas centralizuotai registruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Taip pat Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, statinių ar kitos veiklos projektus, vykdant ūkinę ir (ar) kitokią veiklą turi būti laikomasi visų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, taikomų tose teritorijose, kurioms rengiami šioje dalyje nurodyti dokumentai ir (ar) kuriose vykdoma ūkinė ir (ar) kitokia veikla.
Pažymėtina, kad Įstatymo 110 straipsnyje nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal 1–4 dalyse nurodytus požymius:
1) ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės;
2) žemės ūkio naudmenos, kurių dirvožemis yra veikiamas vėjo ir vandens erozijos, turi būti naudojamos taikant antierozinių priemonių kompleksą;
3) žemės naudmenų plotai, kuriuos sudaro dirvožemio ir vandens apsauginę reikšmę turintys ir ekologiškai vertingi miškai bei medžių ir krūmų želdiniai, pažymėti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, turi būti naudojami atsižvelgiant į kraštovaizdžio formavimo ir aplinkos apsaugos reikalavimus;
4) atliekant žemės kasimo darbus, draudžiama naikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį.
Taigi, esant bent vienai iš Įstatymo 110 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų sąlygų, žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais turi būti taikoma specialioji žemės naudojimo sąlyga, numatyta Įstatymo 110 straipsnyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme nėra išimčių, kokiems žemės sklypams Įstatymo 110 straipsnio nuostatos galėtų būti netaikomos, todėl minėto straipsnio nuostatos turėtų būti taikomos ir sodininkų bendrijų teritorijose esantiems žemės ūkio paskirties žemės sklypams.
Specialioji sąlyga ,,Žemės ūkio paskirties žemės sklypuose dirvožemio apsaugos tikslais taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“ turėtų būti taikoma konkrečiai tik žemės ūkio paskirties žemės sklypų žemės ūkio naudmenų plotams, nurodytiems Įstatymo 110 straipsnio 1–3 dalyse, t. y. Įstatymo 110 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga negali būti nustatyta visam žemės sklypo plotui, o tik atitinkamoms sklypo dalims, kurias faktiškai užima minėtame straipsnyje nurodytos naudmenos.
Taip pat pažymėtina, kad Įstatymo 110 straipsnio 4 dalyje nurodytas apribojimas ,,atliekant žemės kasimo darbus, draudžiama naikinti derlingąjį dirvožemio sluoksnį“ turėtų būti taikomas esant bet kokiam žemės ūkio paskirties žemės sklypo žemės našumo balui, kadangi šiuo atveju nėra numatytų išimčių Įstatyme, be to, derlingas dirvožemio sluoksnis gali būti bet kokio našumo žemės sklype, o į minėto apribojimo plotą neturėtų būti įskaičiuojamos ne žemės ūkio naudmenos (miškai, keliai, užstatyta teritorija, vandenys, pažeista žemė ir kt.).
Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021-03-05 raštą 2D-577 (12.141 E ).
Atnaujinimo data: 2023-10-16