Ar turi būti nustatoma kelių apsaugos zona gatvėms, esančioms miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose?

Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal jai pavestas funkcijas atlikdama valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo priežiūrą, taip pat nagrinėdama fizinių ir juridinių asmenų prašymus ir skundus, susiduria su skirtingu Lietuvos Respublikos kelių įstatymo ir Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (toliau – SŽNSĮ) nuostatų, reglamentuojančių kelių apsaugos zonų nustatymą gatvėms, taikymu.

Kelių įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatoma kelio apsaugos zona. Kelių apsaugos zonų dydis nustatytas SŽNSĮ.

 SŽNSĮ 17 straipsnyje nurodyta, kad kelių apsaugos zonos nustatomos:

1) magistraliniams keliams;
2) krašto keliams;
3) rajoniniams keliams;
4) vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos keliams;
5) vietinės reikšmės IV kategorijos keliams.

SŽNSĮ 18 straipsnyje nustatyti kelių apsaugos zonų dydžiai:

1. Magistralinių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
2. Krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
3. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
4. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
5. Vietinės reikšmės IV kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 3 metrus į abi puses nuo kelio briaunų.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) magistralinius kelius. Tai pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą;
2) krašto kelius. Tai keliai ir jų tęsiniai – gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas;
3) rajoninius kelius. Tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais.

Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vietinės reikšmės keliai skirstomi į:

1) viešuosius kelius. Tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams;
2) vidaus kelius. Tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų – kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).

Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytą valstybinės reikšmės rajoninių kelių apibrėžimą, suprantama, kad šie keliai miestų ir kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijose nesitęsia ir pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, valstybinės reikšmės rajoninių kelių tęsiniai yra vietinės reikšmės keliai ir gatvės, naudojamos vietiniam susisiekimui. Taigi, gatvės, esančios miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje, yra laikomos keliais, kaip magistralinio kelio tęsinys, ar krašto kelio tęsinys arba kaip vietinės reikšmės viešasis kelias, o keliams, vadovaujantis Kelių įstatymo 12 straipsniu ir SŽNSĮ 17 straipsniu, turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos.

Atsižvelgdama į tai, kad dėl kelių apsaugos zonų nustatymo gatvėms yra prieštaringų nuomonių, Nacionalinė žemės tarnyba 2022-03-31 raštu Nr. 1SD-625-(8.52 E.) „Dėl nuomonės pateikimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją tarnybinės pagalbos, prašydama pateikti nuomonę:

„1. Ar visoms gatvėms turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų gatvei, kuri yra magistralinio kelio tęsinys, žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų gatvei, kuri yra krašto kelio tęsinys, ir gatvei, kuri yra viešasis kelias, žemės juosta po 3 ar 10 metrų, priklausomai nuo kelio kategorijos?
2. Ar gatvėms, kurių kelio juostos plotis mažesnis nei 8 m, kai šios gatvės nėra magistralinio ar krašto kelio tęsiniai, turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos? Tuo atveju, jeigu  turi būti nustatytos, prašytume nurodyti, kokio dydžio.
3. Ar galėtų būti taikomos išimtys dėl kelių apsaugos zonų nustatymo teritorijose gatvėms, kurios yra miestuose ir miesteliuose? Pavyzdžiui, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą kelio apsaugos zona nustatoma mažesnė, nei numatyta SŽNSĮ 18 straipsnyje.“

Atsakydama į Nacionalinės žemės tarnybos paklausimą, Aplinkos ministerija 2022-04-25 rašte Nr. (14)-D8(E)-2173 „Dėl Kelių apsaugos zonų“ (toliau – AM raštas) pažymėjo, kad: „Kelių įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nustatoma kelio apsaugos zona, kurios dydis nustatytas SŽNSĮ (iki SŽNSĮ įsigaliojimo kelių apsaugos zonų dydžiai ir ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai šiose zonose buvo nustatyti Kelių įstatyme), t. y. kelių apsaugos zonų tikslas, mūsų nuomone, – sudaryti saugias eismo sąlygas, konkrečioje teritorijoje nustatant atitinkamus ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimus. Pagal Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 dalį gatvės priskiriamos keliams“.

Analogišką poziciją Nacionalinei žemės tarnybai pateikė ir Susisiekimo ministerija 2022-05-23 raštu Nr. 2-2320 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – SM raštas), kuriame nurodė, kad: „Susisiekimo ministerijos nuomone, kelio apsaugos zona turi būti nustatoma visiems valstybinės reikšmės (magistraliniams, krašto ir rajoniniams) ir vietinės reikšmės keliams (I, II, III ir IV kategorijos), taip pat gatvėms, kurios taip pat gali būti valstybinės ir (ar) vietinės reikšmės kelių tęsiniai, nutiesti per miesto ar kaimo gyvenamąsias vietoves“.

Svarbu pažymėti, kad Kelių įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje (redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-10-23 iki 2020-01-01) buvo nustatyta, kad kelio apsaugos zonas miestuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse įstatymų nustatyta tvarka gali tikslinti Teritorijų planavimo įstatyme numatyti planavimo organizatoriai, turintys teisę tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus (bendruosius, detaliuosius, specialiuosius planus), tačiau nei SŽNSĮ, nei Kelių įstatymo redakcijoje, galiojančioje nuo 2020-01-01, nėra nuostatos, leidžiančios nustatyti mažesnio dydžio kelio apsaugos zonas, nei yra nustatyta SŽNSĮ 18 straipsnyje.

Pagal pirmiau pateiktą teisinį reglamentavimą, taip pat atsižvelgdami į Nacionalinei žemės tarnybai AM raštu ir SM raštu išdėstytas šių ministerijų pozicijas, pažymime, kad visi keliai (išskyrus vietinės reikšmės vidaus kelius) ir jų tęsiniai gatvėse, nepriklausomai nuo to, kur jos yra, turi apsaugos zonas. Taigi visoms gatvėms, kurios yra magistralinio kelio tęsinys, krašto kelio tęsinys ir viešasis kelias ar jo tęsinys, esančioms tiek kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, tiek mieste ar miestelyje, turi būti nustatomos kelių apsaugos zonos. 

Atnaujinimo data: 2023-10-16