Vietinių koordinačių perskaičiavimo į valstybinę koordinačių sistemą paklaidos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo patvirtinta valstybinė geodezinių koordinačių sistema – 1994 metų Lietuvos koordinačių sistema (toliau – valstybinė koordinačių sistema). Šio nutarimo 4.1 papunkčiu Valstybinei geodezijos tarnybai prie Statybos ir urbanistikos ministerijos buvo pavesta nustatyti perėjimo prie valstybinės koordinačių sistemos tvarką ir terminus. Pagal Perėjimo prie 1994 metų Lietuvos koordinačių sistemos tvarkos, patvirtintos Valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (buv. Valstybinė geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos) 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 „Dėl valstybinės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ (toliau – Perėjimo tvarka), 1 punkto nuostatas nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje turėjo būti naudojama tik valstybinė koordinačių sistema. 1942 m. koordinačių sistemos ir jos variantas 1963 m. koordinačių sistema nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudojama geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Perėjimo tvarkos 11 punkte nurodyta, kad visose Lietuvos gyvenamosiose vietovėse, kol savivaldybių užsakymu neatlikti valstybinio GPS geodezinio pagrindo sutankinimo darbai, išimties tvarka leidžiama geodezinius ir topografinius darbus vykdyti vietinėje koordinačių sistemoje.
Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) redakcijos, galiojusios iki 2018-02-24, 31 punkte nurodyta, kad žemės sklypų planai rengiami ir Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikiami toje koordinačių sistemoje, kurią naudojant buvo atliekami kadastriniai matavimai ir kuri susieta su valstybine koordinačių sistema. Koordinates į LKS-94 metų (valstybinę) koordinačių sistemą perskaičiuoja Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, t. y. vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 1.2 papunkčiu Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas yra valstybės įmonė Registrų centras.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Vadovaujantis Nuostatuose, nustatyta tvarka, kadastriniai matavimai turi būti atlikti nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau – LitPOS) valstybinėje koordinačių sistemoje. Šis valstybinis geodezinis pagrindas leidžia nustatyti taško padėtį valstybinio geodezinio pagrindo punktų atžvilgiu 5 cm tikslumu.
Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas (geodezinis tinklas) iki 1990 metų buvo sudarytas vietinėje koordinačių sistemoje. Šis geodezinis pagrindas nėra vienalytis, jis buvo sudaromas atliekant matavimus skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, dėl to punktų koordinatės nustatytos su paklaidomis. Taip pat šio tinklo susiejimo su valstybiniu geodeziniu pagrindu tikslumas neužtikrina Nuostatais nustatytų reikalavimų matavimo tikslumui atliekant nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus nuo vietinio tinklo punktų. Perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, neatliekant kontrolinių matavimų, paklaidos nėra eliminuojamos, todėl koordinatės, nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje ir perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą gali skirtis nuo koordinačių, nustatytų matuojant nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Dėl šių koordinačių skirtumų ir gali atsirasti žemės sklypų ribų pasikeitimai, t. y. vietovėje esančios žemės sklypų ribos gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų.
Vadovaujantis Taisyklių 30 punktu, atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Tokiu būdu atstačius žemės sklypo riboženklius, turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS, valstybinėje koordinačių sistemoje.
Pažymėtina, kad sunaikintų anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklių atstatymui nenaudotinos valstybės įmonės Registrų centro perskaičiuotos koordinatės iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, kadangi dėl anksčiau minėtų priežasčių, pagal šias koordinates atstatant žemės sklypo riboženklius vietovėje gali atsirasti žemės sklypo ribų nesutapimų (persidengimų).
Kadangi Lietuvos miestų ir gyvenviečių geodezinis pagrindas nėra vienalytis, t. y. sudarytas skirtingais laikotarpiais ir įvairiais metodais, todėl visai Lietuvos teritorijai negalima nustatyti vieningo paklaidų, atsiradusių perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, dydžio. Šių paklaidų dydis yra skirtingas ir gali siekti net 1,00 m.
Siekiant nustatyti konkrečius žemės sklypų riboženklių koordinačių nesutapimus, atsiradusius perskaičiuojant koordinates iš vietinės koordinačių sistemos į koordinačių sistemą, reikia naudojant tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktus ,,kurie buvo naudojami pradiniais punktais ankstesniuose kadastriniuose matavimuose, atstatyti žemės sklypų riboženklių padėtis vietovėje, atlikti atstatytų žemės sklypų riboženklių kontrolinius matavimus nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje. Palyginus žemės sklypų riboženklių koordinates, perskaičiuotas iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę koordinačių sistemą, su tų pačių riboženklių koordinatėmis, nustatytomis atlikus kontrolinius matavimus nuo valstybinio geodezinio pagrindo (GPS 1, 2 ir 3 klasių tinklų) punktų ar nuo LitPOS valstybinėje koordinačių sistemoje, galima nustatyti skirtumą tarp žemės sklypų riboženklių koordinačių vietovėje ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtų šių žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių.
Informuojame, kad valstybės įmonė Registrų centras apskaičiavo tarp vietinėje ir valstybinėje koordinačių sistemoje matuotų žemės sklypų ribų leistinų nesutapimų dydžius (toliau – leistinas nesutapimas).
Nustačius žemės sklypų ribų nesutapimus, viršijančius leistinus nesutapimus, nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, nustatyti atlikus kadastrinius matavimus nuo vietinio pagrindo punktų, kurių koordinatės nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje arba vėliau perskaičiuotos į valstybinę koordinačių sistemą, turi būti tikslinami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Nuostatų nustatyta tvarka.
Atkreipiame dėmesį, kad žymint valstybinėje koordinačių sistemoje pamatuoto žemės sklypo ribas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir nustačius ribų nesutapimus, neviršijančius leistinus nesutapimus, tarp anksčiau vietinėje koordinačių sistemoje pamatuotų žemės sklypų ribų Nuostatų 125-126 punktuose nurodytos procedūros neatliekamos.
Paaiškiname, kad minėti leistini nesutapimai taikytini žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmėms, vertinant sisteminį viso žemės sklypo uždaro kontūro (poligono) persislinkimą Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje dėl koordinačių transformavimo paklaidų, tačiau netaikytini vertinant žemės sklypo ribų linijų ilgius (atstumus).
Atnaujinimo data: 2023-10-16