Kaip turėtų būti nustatomi inžinerinio statinio – šachtinio šulinio, kadastro duomenys, kai inžinerinis statinys kerta bendras gretimų žemės sklypų ribas ir bendros žemės sklypų ribos ar bendro žemės sklypų ribų posūkio taško koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema?

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2024-07-03 raštu Nr. D8(E)-3219 „Dėl nuomonės pateikimo“ (toliau – AM raštas) pateikė Aplinkos ministerijos specialistų nuomonę dėl inžinerinio statinio – šachtinio šulinio, kadastro duomenų nustatymo, kai inžinerinis statinys kerta bendras gretimų žemės sklypų ribas ir bendros žemės sklypų ribos ar bendro žemės sklypų ribų posūkio taško koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje arba vietinėje koordinačių sistemoje, susietoje su valstybine koordinačių sistema (toliau – bendra gretimų žemės sklypų riba).

AM rašte nurodoma, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“, 5 punktu, statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis nustato, kad pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 60 ir 61 punktai reglamentuoja atvejus kaip turi būti nustatomi pastato, kuris kerta bendrą gretimų žemės sklypų ribą, kadastro duomenys, o ne inžinerinio statinio. Inžinerinio statinio, kuris kerta bendrą gretimų žemės sklypų ribą, kadastro duomenų nustatymas teisės aktais neaptartas.

Atsižvelgdama į tai, AM rašte informuojama, kad poreikis reglamentuoti inžinerinio statinio, kertančio bendrą gretimų žemės sklypų ribą, kadastro duomenų nustatymą bus įvertintas rengiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymo ,,Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo projektą.

Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, nurodyto inžinerinio statinio, kertančio bendrą gretimų žemės sklypų ribą, kadastro duomenys galėtų būti nustatomi analogiška tvarka, kaip ir pastato, kertančio bendrą gretimų žemės sklypų ribą, kadastro duomenys, kuri reglamentuota Taisyklių 60 ir 61 punktuose.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla yra nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų ir kitų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą rinkinys.

Pažymėtina, kad kadastro duomenų nustatymo metu vienam nekilnojamojo turto kadastro objektui gali būti parengiama viena nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, jei bendrą gretimų žemės sklypų ribą kertantis inžinerinis statinys – šachtinis šulinys į žemės sklypus patenka lygiomis statinio dalimis, šių žemės sklypų savininkai ar naudotojai, kaip nustatyta Taisyklių 61 punkte, turėtų raštu susitarti, kuriame žemės sklype esančių pastatų kadastro duomenų byloje bus aprašomi žemės sklypo bendrą ribą kertančio statinio kadastro duomenys.

 

Atnaujinimo data: 2024-07-15