Dėl nekilnojamojo turto kadastro nuostatų taikymo praktikoje
Dėl dokumentų komplektavimo žemės sklypo kadastro duomenų byloje, tuo atveju, kai kviestiniam asmeniui, vadovaujantis NT kadastro nuostatų 32.1.1.3 punktu, buvo išsiųstas fragmentas ir ribų paženklinimo-parodymo akto kopija.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai), 32.1.1.3 punktą, „jeigu kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Kviestiniams asmenims, kurie neatvyko ir (arba) kurie atvyko, tačiau nepateikė pastabų raštu ir (arba) atsisakė pasirašyti paženklinimo–parodymo akte, vykdytojas registruotu laišku išsiunčia žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopiją ir žemės sklypo plano fragmentą (ištrauką), kur nurodomi paženklinimo metu nustatyti paženklintojo ir besiribojančio žemės sklypo ribų posūkio taškai, jų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šių žemės sklypų kadastro numeriai. Be to, kviestiniams asmenims pranešama, kad pastabas dėl kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto jie gali pateikti vykdytojo nurodytu adresu raštu ne vėliau kaip per 30 dienų nuo žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) gavimo.
Parengtoje nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje turi būti dokumentai, kuriais patvirtinamas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos) įteikimas kviestiniam asmeniui“.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, paaiškiname, kad Nuostatų 32.1.1.3 punkte nurodytu atveju žemės sklypo kadastro duomenų byloje turi būti įsegta tik kviestiniam asmeniui išsiųsto registruoto laiško gavimo (įteikimo) kvito kopija. Pažymėtina, kad žemės sklypo kadastro duomenų byloje neturi būti komplektuojamos kartu su registruotu laišku išsiųstų dokumentų (žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos)) kopijos.
Įvertinant tai, kad kyla sunkumų gauti registruoto laiško gavimo (įteikimo) kvitą, vietoj registruoto laiško gavimo kvito kopijos kadastro duomenų byloje gali būti įsegta registruoto laiško su įteikimu išsiuntimo kvito kopija ir šio laiško perdavimo siuntėjui eigos išrašas iš Lietuvos pašto tinklalapio www.post.lt, kuriuo liudijama apie registruoto laiško įteikimo siuntėjui faktą.
Dėl matininko veiksmų ir dokumentų, kurie turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje, tuo atveju, kai į žemės sklypo ribų ženklinimą neatvykusiems kviestiniams asmenims nepavyksta įteikti ribų paženklinimo-parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos).
Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta, kad pašto paslaugos teikėjas, pateikdamas pašto siuntas gavėjui asmeniškai pasirašytinai, privalo pašto siuntą, kurios neįmanoma pateikti gavėjui (gavėjas atsisako ją priimti, nebegyvena siuntėjo nurodytu adresu ir panašiai), grąžinti siuntėjui. Pašto paslaugos teikėjas gali susitarti su siuntėju ir dėl kitų, negu nurodyta šiame punkte, veiksmų dėl pašto siuntos, kurios neįmanoma pateikti gavėjui, taikymo.
Pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą „pašto paslaugos teikėjas privalo saugoti pašto siuntą, kurios neįmanoma pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui, kai siuntėjas (gavėjas) atsisako ją paimti arba kai nurodytu adresu gavėjas (siuntėjas) negyvena, 2 mėnesius. Prie pranešimo pridedama pašto paslaugos teikėjo žyma, kad siuntėjas (gavėjas), kviečiamas atsiimti pašto siuntos, neatvyko arba pašto siuntos atsisakė.“
Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą pašto paslaugos teikėjas pranešimą apie neįmanomą pristatyti pašto siuntą siuntėjui pateikia po 2 mėnesių.
Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad pagal Nuostatų 32.1.1.3 punktą kviestiniai asmenys dėl gautų Nuostatų 32.1.1.3 punkte nurodytų dokumentų pastabas raštu matininkui turi pateikia per 30 dienų nuo šių dokumentų gavimo, paaiškiname, kad, tuo atveju, kai į žemės sklypo ribų ženklinimą neatvykusiems kviestiniams asmenims nepavyksta įteikti ribų paženklinimo–parodymo akto kopijos ir žemės sklypo plano fragmento (ištraukos), žemės sklypo kadastro duomenų byloje turi būti įsegta registruoto laiško su įteikimu išsiuntimo kvito kopija bei ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šio laiško išsiuntimo tokio laiško eigos išrašas iš Lietuvos pašto tinklalapio www.post.lt, kuriuo liudijama apie registruoto laiško neįteikimo siuntėjui faktą.
Dėl dokumentų, kurie turi būti komplektuojami žemės sklypo kadastro duomenų byloje, tuo atveju, kai informacija apie žemės sklypo ribų ženklinimą buvo paskelbta vietinėje spaudoje ir seniūnijos skelbimų lentoje.
Pagal Nuostatų 32.1.1.2 punktą, „... jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais, nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypo adresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą“.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, paaiškiname, kad tuo atveju, kai informacija apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo paskelbta vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, žemės sklypo kadastro duomenų byloje turi būti įsegta pranešimo apie žemės sklypo kadastrinius matavimus spaudoje kopija.
Dėl asmens dalyvavimo ženklinant žemės sklypo ribas, kai žemės sklypas ribojasi su keliu, kuriam nėra suformuotas žemės sklypas – kelio juosta.
Nuostatų 32.1.1 punkte nurodyta, kad „... žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims.“
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti.
Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, paaiškiname, kad pagal Nuostatų 32.1.1 punktą į žemės sklypų ribų paženklinimą, turi būti kviečiami ženklinamo ir gretimų žemės sklypų savininkai (ar jų įgalioti asmenys), bet ne šių žemės sklypų naudotojai ar nuomininkai. Vadinasi, tuo atveju, kai matuojamas žemės sklypas ribojasi su keliu, kuriam nesuformuotas žemės sklypas – kelio juosta, į šio žemės sklypo ribų paženklinimą turi būti kviečiamas šios valstybinės žemės patikėtinis, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio padalinio atstovas.
Dėl kviestinių asmenų dalyvavimo ženklinant žemės sklypo ribas, kai žemės sklypas ribojasi su vienu ribos posūkio tašku.
Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalį žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane.
Pagal šio straipsnio 3 dalį riboženklis – žemės sklypo ribas vietovėje žymintis ženklas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą standartą ir teisiškai saugomas įstatymų nustatyta tvarka.
Remiantis išdėstytomis Žemės įstatymo nuostatomis, manome, kad žemės sklypo ribą tikslinga laikyti linija tarp dviejų ir daugiau riboženklių, todėl tuo atveju, kai ženklinamas žemės sklypas ribojasi su vienu gretimo žemės sklypo riboženkliu (ar ribos posūkio tašku), į žemės sklypo ribų paženklinimą neturi būti kviečiamas tokio gretimo žemės sklypo savininkas. Tačiau, jei žemės sklypo kadastrinių matavimų metu, vietoj vieno bendro žemės sklypų riboženklio (ar ribos posūkio taško) atsiranda jų du ir daugiau, į šio žemės sklypo ribų paženklinimą turi būti kviečiamas šio gretimo žemės sklypo, su kuriuo, kaip nurodyta teritorijų planavimo dokumente, ribojasi tik vienu riboženkliu (ar ribos posūkio tašku), savininkas.
Informacija parengta pagal Žemės ūkio ministerijos 2013-07-10 raštą Nr. 2D-3527(12.144).
Atnaujinimo data: 2023-10-16