Dėl neįrengtų pastogių, formuojamų kaip atskira patalpa, ploto apskaičiavimo

Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 64 punkte reglamentuojama, kad pastatą gali sudaryti antžeminė dalis (pastato dalis, esanti virš esamo žemės paviršiaus) ir požeminė dalis (pagrindinio pastato dalys, kurios nepriskiriamos antžeminėms pastato dalims). Taip pat Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių. Taigi, pastogė yra viena iš pastato, turinčio šlaitinį stogą, sudėtinių konstrukcinių dalių.

Pažymėtina, kad Taisyklių 77 punktas nurodo, kad pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos. Atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama atskiru Nekilnojamojo turto kadastro (toliau – Kadastras) objektu, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti Kadastro duomenys, reikalingi užpildyti privalomas pastato kadastro duomenų formas. Neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami Taisyklių 179 punkte nurodytu atveju. Taip pat Taisyklių 179 punkte nurodyta, kad pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuotos kaip atskiri Kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, kai butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausanti bendro naudojimo patalpa – pastogė formuojama atskiru Kadastro objektu. Atskiru Kadastro objektu formuojama pastogė turi turėti išėjimą į bendro naudojimo patalpas.

Vadovaujantis Taisyklėse reglamentuojama pastato vidaus plotų skaičiavimo tvarka (Taisyklių 147 punktas), taip pat atsižvelgiant į Taisyklių 147.2.3 papunkčio nuostatą, pagal kurią pastogėse įrengtų patalpų, kurios žemesnės kaip 1,6 m, plotai neįskaičiuojami į pastato vidaus plotus, Žemės ūkio ministerijos nuomone, pastato pastogės plotas, apribotas aukštesnėmis negu 1,6 m atitvaromis, turi būti įskaičiuojamas į šio pastato vidaus plotą.

Taigi, iš pirmiau aptartų Taisyklių nuostatų darytina išvada, jog atliekant pastato, turinčio pastogę, kadastrinius matavimus tiek tais atvejais, kai pastogės užimama pastato erdvė nėra suformuojama atskira pastato patalpa, tiek tais atvejais, kai pastate esanti pastogė yra suformuojama atskira pastato patalpa, pastogės plotas turi būti apskaičiuojamas neįskaičiuojant žemesnių nei 1,6 m pastogės patalpų.

Dėl sąlygų sudarymo atlikti neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punkto nuostatomis, matininkas, parengęs nekilnojamojo daikto dokumentus ir juose pasirašydamas patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Taip pat Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 13 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir matininko sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Be to, Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad už nekilnojamojo turto objektų kadastrinius matavimus, planų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą matininkui apmoka matavimus užsakęs fizinis ar juridinis asmuo pagal užsakovo ir vykdytojo tarpusavio susitarimą.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, pažymime, kad matininkas turi atlikti pastato kadastrinius matavimus, atitinkančius teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o sudaryti visas sąlygas matininkui atlikti minėtuosius matavimus turėtų būti kadastrinių matavimų užsakovo (nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo arba jų įgaliotų asmenų) pareiga ir minėtosios sąlygos matininkui atlikti pastato matavimus galėtų būti užtikrinamos tarpusavio susitarimu.      

Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021-03-05 raštą Nr. 2D-590 (12.141 E ) „Dėl nuomonės pateikimo“.

Atnaujinimo data: 2023-10-16