Ar vykdytojas gali sudaryti sutartį dėl žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo su būsimu žemės sklypo savininku, šiuo atveju – paveldėtoju, ar pretendentu įsigyti šį žemės sklypą (pirkėju) ir pan.? Kas turėtų būti kviečiamas į žemės sklypo ribų ženklinimą ir pasirašyti kadastro duomenų byloje komplektuojamame žemės sklypo plane ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte, kai žemės sklypo savininkas yra miręs?

Žemės ūkio ministerija 2021-05-17 raštu Nr. 2D-1402(12.141 E) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ŽŪM raštas),teikdama Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomonę, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalį nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisėsaktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.

Žemės sklypo kadastro duomenys nustatomi, keičiami ir šių duomenų pakeitimai į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomiLietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), nustatytatvarka ir sąlygomis pateikus Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui – prašymą pakeisti esamus žemės sklypo kadastro duomenis. Nuostatų 13 punkte nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastroduomenų nustatymo pagrindas yra užsakovo ir vykdytojo sutartis, jeigu kitaip nenumatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

Vadovaujantis Nuostatų 32.1.1 papunkčiu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliaispaženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės arsavivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui (-iams), taip pat sodininkų bendrijos pirmininkui, jeigu matuojamas žemės sklypas ribojasi su sodininkų bendrijos žeme (toliau – kviestiniai asmenys), išskyrus šių Nuostatų 32.1.1.1 papunktyje nurodytus atvejus.

Taip pat Nuostatų 32.1.1.4 papunktyje nurodyta, kad paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas (nekilnojamojo daikto savininkas ar naudotojas arba jų įgalioti asmenys) arba jo įgaliotas asmuo, o 32.1.1.2 papunktyje nurodyta, kad jeigu kviestinių asmenų negalima surasti nei gretimų žemės sklypų adresais,nei Lietuvos Respublikos gyventojų registre nurodytais adresais, vykdytojas informaciją apie numatomus žemės sklypo kadastrinius matavimus turi paskelbti vietiniame laikraštyje ir seniūnijos, kurioje numatyti darbai, skelbimų lentoje, nurodydamas žemės sklypoadresą, gretimų žemės sklypų kadastro numerius, matavimus atliekančio asmens darbo adresą, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.

Be to, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 21.2 papunktyje nurodyta,kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 1 punkte nurodoma kadastrinių matavimų užsakovo vardas, pavardė, juridinio asmens pavadinimas ir įmonės kodas, o Taisyklių 21.5 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto 4 punkteesančioje lentelėje įrašomi kviestiniai asmenys.

Taip pat paminėtas ir Nuostatų 67 punktas, kuriame nustatyta, kad jeigu Nacionalinės žemės tarnybos teritorinisskyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriausdarbuotojas jį suderina. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus darbuotojas turi teisę suderinti žemės sklypų planus, kuriuose nėra šių žemės sklypų savininkų parašų, tuo atveju, kai visi šie žemės sklypai ar jų dalis bus paimami visuomenės poreikiams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ŽŪM rašte pažymima, kad nors teisės aktų nuostatos nedraudžia sudaryti sutartiestarp matininko ir užsakovo, kai užsakovas klausiamu atveju yra būsimas privataus žemės sklypo savininkas (paveldėtojas), tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju užsakovas turėtų būti informuotas apie tai, kad tiek žemės sklypo paženklinimo–parodymo akte,tiek kituose teisės aktuose nurodytuose dokumentuose nurodyta, kad atitinkamus dokumentus turi pasirašyti žemės sklypo savininkas (naudotojas). Pažymėtina, kad ir įregistruojant nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre turi būti pateikiamas minėto nekilnojamojo daikto savininko prašymas.

ŽŪM rašte taip pat dėmesys atkreiptas į tai, kad tuo atveju, jeigu ženklinant žemės sklypą gretimo žemės sklyposavininkas miręs, o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo procedūros nebaigtos, vykdytojas turi laikytis Nuostatų 32.1.1.2 papunktyje nurodytų reikalavimų.

Parengta pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2021-05-17 raštą 2D-1402(12.141 E) „Dėl informacijospateikimo“