Ar galima atlikti pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuoti kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus?
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi šie nekilnojamieji daiktai: žemės sklypas; statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (kai jis yra privalomas), arba statinys, kuris pastatytas turint kitą statybos teisėtumą patvirtinantį dokumentą; patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal šio straipsnio 2 dalį atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas.
Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2024 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. D1-349 „Dėl Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo taisyklių patvirtinimo“, (toliau – Taisyklės) 67 punkte nustatyta, kad pastogė – erdvė tarp pastato viršutinio aukšto perdangos, išorės atitvarų ir šlaitinio stogo; pastogės išorės sienų aukštis ne didesnis kaip 1,6 m žemiausioje pastato dalyje, skaičiuojant nuo pastato viršutinio aukšto perdangos viršaus iki išorės sienos vidinio paviršiaus susikirtimo su šlaitinio stogo apatine dalimi, o mažiausias šlaitinio stogo kampas nuo vertikalės – 10 laipsnių.
Taisyklių 72 punktas nustato, kad pastogės kadastriniai matavimai atliekami, jei joje esančios patalpos yra įrengtos; atliekant pastato, turinčio neįrengtą pastogę, kuri nėra formuojama kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kadastrinius matavimus, nustatomi pastogės užimamos pastato erdvės pagrindiniai konstrukciniai elementai ir kiti kadastro duomenys, kurių reikia privalomoms pastato kadastro duomenų formoms užpildyti. Taisyklių 176 punktas nustato, kad pastate, kurio nesudaro patalpos, suformuotos kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai, neįrengtos pastogės kadastriniai matavimai neatliekami.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastate, kurį sudaro patalpos (butai), suformuoti kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai, pastogės kadastriniai matavimai gali būti atliekami, jei pastogėje esančios patalpos yra įrengtos ir suformuotos kaip atskiri Nekilnojamojo turto kadastro objektai, kitu atveju pastogės, kuri yra neįrengta ir neformuojama kaip atskiras Nekilnojamojo turto kadastro objektas, kadastriniai matavimai neatliekami.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2024-12-27 raštą Nr. D8(E)-5847 „Dėl pateikto prašymo“
Atnaujinimo data: 2025-01-10